Vienoje sostinės bendrovių komercijos direktoriumi dirbantis Aurimas Kapočius ką tik su banku pasirašė sutartį dėl paskolos.
26 metų jaunuolis nutarė skolintis 40 metų. „Norėjau turėti didesnį būstą. Aišku, apsisprendimą lėmė ir kiti dalykai – itin žemas EURIBOR, kiti veiksniai”, – „Lietuvos rytui” teigė vilnietis.
Europos bankų palūkanų norma – EURIBOR – iš tiesų nusirito į gelmes. Dabar metų trukmės EURIBOR nesiekia nė procento (vakar – 0,922), nors lygiai prieš metus balansavo ties 2,1 procento riba.
Siūlo geresnių variantų
Palankus kliento amžius ir stabilus atlyginimas – privalumai, dėl kurių A. Kapočius buvo laukiamas svečias bankuose.
„Man regis, auksinis klientas jiems – 27–30 metų žmogus”, – sakė vilnietis.
A. Kapočiui susidarė įspūdis, kad bankai dėl kliento konkuruoja aktyviau nei anksčiau: „Jie dabar gerina vienas kito pasiūlymus.” Dėl to su bankininkais tartis tapo lengviau. A.Kapočiui pavyko išsiderėti 1,6 proc. banko maržą, nors šiuo metu vidutinė – 2 proc.
„Nors būsto paskolų rinka dar neatsigavusi, bankai, man regis, jau pasiruošę konkuruoti dėl klientų”, – mano vilnietis.
Jau junta pagyvėjimą
Komercinių bankų atstovai teigia, kad EURIBOR nuosmukis iki rekordinių žemumų tik iš dalies lemia gyventojų apsisprendimą imti paskolą.
„Pirmiausia turi atsirasti poreikis pereiti į didesnį būstą ar išsikelti iš tėvų”, – aiškino „Danske” banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis.
Tačiau naujų būsto paskolų išduodama vis daugiau, pagyvėjimas tikrai juntamas.
Lyginant 2011-ųjų ir 2012-ųjų pirmuosius pusmečius, būsto paskolų šįmet suteikta 18 proc. daugiau nei pernai.
Pavyzdžiui, SEB skelbia per pirmąjį šių metų pusmetį išdavęs beveik 10 proc. daugiau būsto paskolų nei pernai tuo pat metu.
„Būsto paskolomis dažniausiai domisi stabilias pajamas turintys didmiesčių gyventojai, kurie dairosi pagrindinio šeimos būsto”, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Laukia, kol atpigs
Stabilesnė ekonominė padėtis leidžia ir patiems gyventojams dažniau varstyti bankų duris.
Tačiau dalį žmonių imti paskolą sulaiko viltis, kad nekilnojamasis turtas dar labiau atpigs.
Penktadalis SEB banko apklaustų gyventojų tikisi būsto kainų kritimo.
„Tokie lūkesčiai gali lemti gyventojų apsisprendimą atidėti būsto pirkimą ateičiai”, – spėjo SEB atstovas V.Doveika.
Maržos – dar aukštos
Bankų maržos šiais metais kruta itin nenoriai.
Gyventojai su ilgesiu mena laikus, kai jiems pavykdavo nusiderėti iki 0,6 proc.
Mat palyginti neaiški ekonomikos būklė ir neslūgstanti įtampa tarptautinėse finansų rinkose galimus maržų pokyčius daro sunkiai prognozuojamus.
Tačiau, kaip pažymėjo „Swedbank” Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė, šiuo metu maržos yra bent trečdaliu mažesnės nei sunkmečio metu, todėl šalies gyventojai pamažu įsidrąsina imti būsto paskolas.
„Ilgalaikiu požiūriu nėra galimybių nuspėti, ar maržos išliks tokios kaip dabar, ar jos mažės”, – teigė J. Gumuliauskienė.
Jau nepasitiki euru?
Kai kurie bankininkai pastebėjo naują tendenciją – gyventojai paskolas ima litais, nors anksčiau to vengdavo. Pavyzdžiui, apie 70 proc. liepą SEB banko suteiktų būsto paskolų buvo litais.
Tačiau fiksuoti palūkanų, net ir esant palankiai situacijai, lietuviai nelinkę.
Pavyzdžiui, DNB banke palūkanas fiksuoja 10–20 proc. visų paskolų ėmėjų, mat šiuo metu kintamoji palūkanų norma – vis tiek mažesnė.
Ramiausiai kol kas jaučiasi seniai paskolas paėmę šalies gyventojai.
Dėl sumažinto EURIBOR vidutinės būsto paskolos (150 tūkst. litų) gavėjas sutaupo apie 140 litų per mėnesį, palyginti su praėjusiais metais.
Išlieka atsargūs
Palūkanos už naujas būsto paskolas birželį buvo vidutiniškai 3,1 proc. – mažiausios nuo jų stebėjimo pradžios 2004 metų spalį. Pavyzdžiui, 2008-ųjų rudenį vidutinė palūkanų suma siekė net 6,47 proc.
Europos centrinis bankas šių metų liepą sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų – 0,75 procento. Kai kurie analitikai spėja, kad tai – dar ne pabaiga.
Tačiau antrąjį šių metų ketvirtį gyventojams suteiktų paskolų portfelis dar sumenko 0,3 proc., mat gyventojai aktyviai atidavinėjo anksčiau paimtas paskolas.
Pastebima, kad vis dažniau šalies gyventojai būstą perka už sutaupytas lėšas ir taip išvengia įsipareigojimų bankams.
