Manoma, kad terminas bankrotas kilęs iš viduramžių Italijos miestų teisės (bankarupta - sulūžęs suolas). Lietuvos Respublikos bankroto įstatyme bankrotas apibrėžiamas kaip nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Šiuolaikinėje visuomenėje bankrotas neretai yra suprantamas kaip asmeninis verslininko pralaimėjimas, kraštutinė priemonė, veiklos pabaiga, varginantis turto dalybų procesas, skolininko nemokumas, todėl verslininkai bijo ir vengia inicijuoti šį procesą, tokiu būdu pažeisdami kreditorių interesus blogina ne tik savo, tačiau ir kreditorių turtinę padėtį.
Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto mechanizmas turi užtikrinti ne tik teisingą kreditorių reikalavimų tenkinimą, esant nemokiam skolininkui, bet ir skolininko teisių apsaugą vykdant bankroto procedūras, todėl laiku inicijuota bankroto procedūra gali būti efektyvus sprendimas, siekiant apsaugoti bankrutuojančio asmens, jo savininkų, vadovo ar kitų valdymo organų turtą, reputaciją ir kreditorių teises bei interesus.
Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė, arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Nuo 2008 m. gegužės 22 d. įsigaliojusiose Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo pataisose įstatymų leidėjas nustatė, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taigi, laiku neinicijavus bankroto proceso, galimi neigiami padariniai, kai kreditoriams padaryta žala atlyginama ne bankrutuojančios įmonės turtu, o asmeniniu įmonės vadovo ar kito asmens, įmonėje turinčio teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turtu. Tinkamu laiku pradėtas bankrotas padėtų verslininkams išvengti civilinės arba baudžiamosios atsakomybės, be to, padėtų maksimaliai patenkinti kreditorių interesus, kadangi delsiant galimybė įvykdyti prievoles mažėja, o įsiskolinimai paprastai didėja, nes gali būti skaičiuojami delspinigiai, palūkanos, skiriamos baudos ir t.t.
Įprastai pagrindas pradėti įmonės bankroto procedūrą yra įmonės nemokumas, t.y. įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašytos turto vertės.
Nemoki įmonė gali būti likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka arba pasinaudojant Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytomis procedūromis gali būti sudaromos sąlygos mokumo atkūrimui išsaugant ir plėtojant veiklą.
Bankrotu yra likviduojamas juridinis asmuo, t. y. jis nustoja egzistuoti, be to, pasibaigia ir visos juridinio asmens prievolės, kreditoriai netenka teisės reikalauti iš juridinio asmens, sąžiningų jo savininkų ir (arba) vadovų įvykdyti prievoles.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka; nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas.
Bankroto procedūra vykdoma šia tvarka:
1. Teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.
2. Kreditoriai teikia reikalavimus (per 30-45 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo).
3. Teismas nutartimi tvirtina kreditorių reikalavimus (per 1 mėn. nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, kreditorių sąrašas pateikiamas teismui).
4. Šaukiamas kreditorių susirinkimas (per 30 d. d. nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo).
5. Teismas priima nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto (per 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo).
6. Įmonė likviduojama (parduodamas įmonės turtas, atsiskaitoma su kreditoriais – ne ilgiau 24 mėn.).
7. Teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
8. Įmonė išregistruojama.
Su įmonės kreditoriais atsiskaitoma šia tvarka:
Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).
Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.
Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų.
Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
Nors bankrotas yra juridinio asmens pabaiga, tačiau verslininkui tai gali būti nauja pradžia, kadangi verslininkas įgijęs patirties, įvertinęs ir išanalizavęs praeityje darytas klaidas, gali pradėti naują verslą arba sėkmingai tęsti ankstesnįjį, įsteigęs naują juridinį asmenį.
Verslininkai, siekdami išvengti juridinio asmens bankroto, daro klaidų, prisiimdami asmeninę riziką, pavyzdžiui: skolina asmenines lėšas juridiniam asmeniui, laiduoja už juridinio asmens prievoles, užtikrina juridinio asmens prievolių įvykdymą savo asmeniniu arba šeimos turtu.
Rizika, kylanti iš tokio pobūdžio sandorių, dažnai yra neadekvati susidariusiai situacijai. Verslininkai turėtų suvokti, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prasmė yra apsaugoti jo savininkus nuo galimos civilinės atsakomybės asmeniniu turtu už juridinio asmens prievoles. Taigi, prisiėmus asmeninius įsipareigojimus, ribota civilinės asmens atsakomybė netenka prasmės, taip pat kyla grėsmė fizinio asmens nemokumo atsiradimui.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad juridinio asmens bankrotas gali būti nauja verslo pradžia.
