Kur kas aiškesnė nerimą kelianti žinia apie airių pigių
skrydžių bendrovės „Ryanair“ pasitraukimą iš Kauno.
Kaip prognozuojama, dėl to kitąmet miesto Nemuno ir Neries santakoje
nebepasieks maždaug du trečdaliai dabartinio skaičiaus jį lankančių
turistų, kartu, - ir viešbučių klientų.
O pirmininkavimas ES
Tarybai, su juo susiję renginiai bei svečiai, be mažų išimčių,
koncentruosis Vilniuje, šalies sostinėje. Apie galimus svarbius ir
didelius renginius Kaune iki šiol viešai nieko negirdėti.
- Ar tikrai nuotaikos pesimistinės ir nerasite, kaip kompensuoti tuos prognozuojamus pajamų praradimus?
- Šiandien dar neturime nieko efektyvaus sugalvoję, kaip
viešbučiams mūsų mieste verstis, nepatiriant didelių nuostolių.
Visų pirma reikia pabrėžti, kad viešbučių rinka Kaune prisotinta,
tai iš dalies nulėmė ir dvigubai mažesnes nei Vilniuje mūsų
paslaugų kainas: dvivietį kambarį dabar pardavinėjam parai už 50
eurų.
Nepamirškime, kad 21 proc. (o buvo 9 proc.) tos sumos atiduodame
kaip PVM. Dar mokame nekilnojamojo turto mokestį, kuris sostinėje
viešbučiams nustatytas 0,5 proc., o Kauno išrinktieji
patvirtino didesnį tarifą - 0,9 proc.
Taigi investavę į savąjį „Daugirdo“ viešbutį daugiau nei 10 mln. Lt, per metus vien nekilnojamojo turto mokesčio sumokame apie 100 tūkstančių litų.
Šmikiai, kurie
dešimtmečius nieko neveikia įsigiję nekilnojamojo turto ir ramiai
stebi, kaip jis nyksta, tampa griuvėsiais, negana to, - ir
vizualine miesto tarša, - nemoka šio mokesčio, nes veiklos nevykdo.
Manytume, visi kauniečiai mažiau gėdos patirtume, kad griuvėsiai ir
svečiams, ir mums patiems akių nebadytų. Tad turi būti pagaliau
sugalvotas mechanizmas, kaip nacionalizuoti apleistą turtą ir ilgai
nedelsus rasti jam naują pirkėją - savininką.
- Kuo konkrečiai „Ryanair“ nuvylė viešbučius ir ne tik juos, - ir Kauno miesto bei rajono savivaldybes, užsienietiškos privačios bendrovės organizuojamų skrydžių bei Kauno regiono propagavimui skyrusias ne vieną milijoną biudžetinių litų?
- Atsakysiu šviežiausiu pavyzdžiu iš savo, kaip viešbučio
vadovo, kasdienybės. Susilaukiau skambučio iš mūsų senų klientų -
vienos skandinavų bendrovės atstovo.
Jis piktinosi, kad bendrovės žmonės
nebegalės, kaip anksčiau, organizuotai atvykti savaitei į Kauną ir
būti „Daugirdo“ svečiais. Tarpušvenčiu - nuo Kalėdų iki Naujųjų.
Nes jiems neparduoda bilietų skrydžiui į Kauną.
Aiškinau, jog atsisakius pigiau skraidinančiam vežėjui Kauno
oro uosto paslaugų, skandinavams bus galima nuskristi į Vilnių, o
iš ten mes savo svečius atsivešime autobusu.
Po valandos skambina
vėl ir man sako: per Vilnių kelionė mūsų bendrovei bus brangesnė, tai
renkamės kitą maršrutą - važiuosim visi į Budapeštą. Nepykit...
Žodžiu, „nuplaukė“ šita, nuplaukė ir dar kitos grupės, anksčiau
garantuodavusios nemažas pajamas ne vien viešbučiui, bet ir
miestui, į kurį turistai, pramogautojai atvykdavo.
- Kauno miesto bei rajono savivaldybių vadovai dėjo daug pastangų, kad „Ryanair“ tesėtų savo pažadus, susijusius su Karmėlavoje esančiu oro uostu.
Ir jos nedavė laukto rezultato.
Susisiekimo ministerija, kiek teko girdėti iš ministro patarėjo
Rimanto Mikaičio, irgi bando su šia bendrove derėtis, kad paliktų
kuo daugiau skrydžių Kaunui.
Tiesa, ministerija atsako į savo
klausimus ar pasiūlymus ne visada sulaukia. Ką tokiu atveju
kaltinti, kad taip išėjo?
- Savivaldybė negalėjo nieko padaryti. Ji derėjosi, bet iš biudžeto pinigus mokėjo dėl reklamos, tikėdama, jog tai miestui tikrai duos naudos.
Beje, kai daugiau nei prieš metus „Ryanair“
panaikino reisą Brėmeno kryptimi, mums, verslininkams, aiškino, jog
taip yra dėl to, kad vokiečiai įsivedė ekologijos mokestį.
Todėl
mes turėtume oro vežėjams kompensuoti per tą mokestį susidarantį
bilieto kainos skirtumą. Dėl to vežėjai bilietų nebrangins ir
Brėmeno reisą išlaikys. Gudrūs jie vistik, reikia pripažinti.
Bet gudresnė turėtų būti ir lietuviškoji pusė. Tie, kas yra
dabar valdžios pozicijoje, turi galvoti apie visą šalį, valstybės
mastu. Kaunas buvo centras, kuris turistais „maitino“ didelę dalį
Lietuvos. Vilniaus oro uostas - nacionalinis.
Jis, kaip ir kitų
valstybių sostinių oro uostai, turėtų likti įprastinėms, ne pigių
skrydžių oro bendrovėms aptarnauti. Neabejoju, kad keleiviai,
tarkim, mokantys už skrydžius 1500 litų, ilgainiui nesutiks eilėse
stumdytis su tais, kurie gal sumoka tik 100 litų ar kiek daugiau.
Ministerija, manyčiau, turėtų vienodai mylėti du savo „vaikus“
- Kauną ir Vilnių. Turėtų egzistuoti nacionaliniam oro uostui
patvirtintas veiklos reglamentas, kuriuo būtų ribojama galimybė
pigioms oro vežėjų bendrovėms įsitvirtinti.
Dabar išeina taip, kad
vienas „vaikas“ gauna iš „mamos“ - ministerijos prabangų gyvenimą,
kitas - vegetavimą? Ir dar sakoma jiems „draugaukit“.
- Gal galėtumėte skaičiais apibūdinti, ką Kaunui naudingo davė prieš kelerius metus prasidėjęs „Ryanair“ kompanijos įsitvirtinimas?
- Remsiuos pastarųjų metų rodikliais, o jie sako, kad 70 proc.
Kauną pasiekusių turistų atkeliavo „Ryanair“ padedami.
Turistas,
beje, miestui - geresnis svečias nei verslo atstovas, kuris
„skanesnis“ tik restoranams. O turistas palieka nemažai pinigų ne
tik viešbutyje, bet ir iš jo išėjęs: pirkdamas, pramogaudamas.
Turim pripažinti, kad ir Kauno senamiesčio atgijimą galima sieti ne
tik su verslininkų iniciatyvomis bei išmone, bet ir su „Ryanair“
atskraidintų turistų gausa.
Būtų gaila, jei sunkokai pažadintas Senamiestis vėl užmigtų,
nors prieš rinkimus besireklamuodama viena Seimo narė ir
sako: „leiskite Senamiesčiui miegoti“.
Negalima visko, ką pasiekėme,
sužlugdyti, reikia tartis, derinti interesus ir ieškoti spriendimų.
Jei Senamiestis pabudo ir pradėjo aktyviai gyventi, jei sugebėjom
pritraukti daugybę žmonių, jei Kaunas - jau ne tarpinė stotelė tarp
Vilniaus ir Klaipėdos, galim dėkoti ir sau, ir turistams.
Beje, tik dėl „Ryanair“ įsitvirtinimo Kaune pernai buvome
įsivedę ir autobusiuko reisą - nuo oro uosto, Karmėlavoje, iki
Kauno centro ir Senamiesčio.
Pakeliui užsukant į Urmo
miestelį, kuris iš dalies finansavo šį sumanymą. Urme apsipirkę
turistai (dažniausiai - skandinavai) palaukdavo kito tokio
autobusiuko ir atvykdavo pas mus.
Taksistai, aišku, dabar
patenkinti, kad to autobusiuko jau nėra. Tuoj ir 29-ajam miesto
autobusui (savivaldybės transportui) nebebus ką iš oro uosto į
Kauną vežti.
Nes, deja, nuo spalio 27 dienos, kai baigsis skraidymų vasaros
sezonas, iš 22 krypčių, kuriomis iš Kauno ir į jį skraidė
„Ryanair“ lėktuvai, teliks tik 5 kryptys.
Jos labiau vadintinos ne
turistinėmis, bet „emigrantinėmis“ Tokių reisų lėktuvais
retsykiais grįžta namo, bet ir vėl išskrenda ten, kur dirba ar
mokosi, mūsų šalies piliečiai, išsilakstę po kitas valstybes
lietuviai.