Viešbučio Kaune vadovas: „Ryanair“ pasitraukimas nulems ne vienus liesus metus“

Taigi investavę į savąjį „Daugirdo“ viešbutį daugiau nei 10 mln. Lt, per metus vien nekilnojamojo turto mokesčio sumokame apie 100 tūkstančių litų.

Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Sep 26, 2012, 3:01 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 1:45 PM

Kur kas aiškesnė nerimą kelianti žinia apie airių pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pasitraukimą iš Kauno.

Kaip prognozuojama, dėl to kitąmet miesto Nemuno ir Neries santakoje nebepasieks maždaug du trečdaliai dabartinio skaičiaus jį lankančių turistų, kartu, - ir viešbučių klientų.

O pirmininkavimas ES Tarybai, su juo susiję renginiai bei svečiai, be mažų išimčių, koncentruosis Vilniuje, šalies sostinėje. Apie galimus svarbius ir didelius renginius Kaune iki šiol viešai nieko negirdėti.

- Ar tikrai nuotaikos pesimistinės ir nerasite, kaip kompensuoti tuos prognozuojamus pajamų praradimus?

- Šiandien dar neturime nieko efektyvaus sugalvoję, kaip viešbučiams mūsų mieste verstis, nepatiriant didelių nuostolių.

Visų pirma reikia pabrėžti, kad viešbučių rinka Kaune prisotinta, tai iš dalies nulėmė ir dvigubai mažesnes nei Vilniuje mūsų paslaugų kainas: dvivietį kambarį dabar pardavinėjam parai už 50 eurų.

Nepamirškime, kad 21 proc. (o buvo 9 proc.) tos sumos atiduodame kaip PVM. Dar mokame nekilnojamojo turto mokestį, kuris sostinėje viešbučiams nustatytas 0,5 proc., o Kauno išrinktieji patvirtino didesnį tarifą - 0,9 proc.

Taigi investavę į savąjį „Daugirdo“ viešbutį daugiau nei 10 mln. Lt, per metus vien nekilnojamojo turto mokesčio sumokame apie 100 tūkstančių litų.

Šmikiai, kurie dešimtmečius nieko neveikia įsigiję nekilnojamojo turto ir ramiai stebi, kaip jis nyksta, tampa griuvėsiais, negana to, - ir vizualine miesto tarša, - nemoka šio mokesčio, nes veiklos nevykdo.

Manytume, visi kauniečiai mažiau gėdos patirtume, kad griuvėsiai ir svečiams, ir mums patiems akių nebadytų. Tad turi būti pagaliau sugalvotas mechanizmas, kaip nacionalizuoti apleistą turtą ir ilgai nedelsus rasti jam naują pirkėją - savininką.

- Kuo konkrečiai „Ryanair“ nuvylė viešbučius ir ne tik juos, - ir Kauno miesto bei rajono savivaldybes, užsienietiškos privačios bendrovės organizuojamų skrydžių bei Kauno regiono propagavimui skyrusias ne vieną milijoną biudžetinių litų?

- Atsakysiu šviežiausiu pavyzdžiu iš savo, kaip viešbučio vadovo, kasdienybės. Susilaukiau skambučio iš mūsų senų klientų - vienos skandinavų bendrovės atstovo.

Jis piktinosi, kad bendrovės žmonės nebegalės, kaip anksčiau, organizuotai atvykti savaitei į Kauną ir būti „Daugirdo“ svečiais. Tarpušvenčiu - nuo Kalėdų iki Naujųjų. Nes jiems neparduoda bilietų skrydžiui į Kauną.

Aiškinau, jog atsisakius pigiau skraidinančiam vežėjui Kauno oro uosto paslaugų, skandinavams bus galima nuskristi į Vilnių, o iš ten mes savo svečius atsivešime autobusu.

Po valandos skambina vėl ir man sako: per Vilnių kelionė mūsų bendrovei bus brangesnė, tai renkamės kitą maršrutą - važiuosim visi į Budapeštą. Nepykit...

Žodžiu, „nuplaukė“ šita, nuplaukė ir dar kitos grupės, anksčiau garantuodavusios nemažas pajamas ne vien viešbučiui, bet ir miestui, į kurį turistai, pramogautojai atvykdavo.

- Kauno miesto bei rajono savivaldybių vadovai dėjo daug pastangų, kad „Ryanair“ tesėtų savo pažadus, susijusius su Karmėlavoje esančiu oro uostu.

Ir jos nedavė laukto rezultato. Susisiekimo ministerija, kiek teko girdėti iš ministro patarėjo Rimanto Mikaičio, irgi bando su šia bendrove derėtis, kad paliktų kuo daugiau skrydžių Kaunui.

Tiesa, ministerija atsako į savo klausimus ar pasiūlymus ne visada sulaukia. Ką tokiu atveju kaltinti, kad taip išėjo?

- Savivaldybė negalėjo nieko padaryti. Ji derėjosi, bet iš biudžeto pinigus mokėjo dėl reklamos, tikėdama, jog tai miestui tikrai duos naudos.

Beje, kai daugiau nei prieš metus „Ryanair“ panaikino reisą Brėmeno kryptimi, mums, verslininkams, aiškino, jog taip yra dėl to, kad vokiečiai įsivedė ekologijos mokestį.

Todėl mes turėtume oro vežėjams kompensuoti per tą mokestį susidarantį bilieto kainos skirtumą. Dėl to vežėjai bilietų nebrangins ir Brėmeno reisą išlaikys. Gudrūs jie vistik, reikia pripažinti.

Bet gudresnė turėtų būti ir lietuviškoji pusė. Tie, kas yra dabar valdžios pozicijoje, turi galvoti apie visą šalį, valstybės mastu. Kaunas buvo centras, kuris turistais „maitino“ didelę dalį Lietuvos. Vilniaus oro uostas - nacionalinis.

Jis, kaip ir kitų valstybių sostinių oro uostai, turėtų likti įprastinėms, ne pigių skrydžių oro bendrovėms aptarnauti. Neabejoju, kad keleiviai, tarkim, mokantys už skrydžius 1500 litų, ilgainiui nesutiks eilėse stumdytis su tais, kurie gal sumoka tik 100 litų ar kiek daugiau.

Ministerija, manyčiau, turėtų vienodai mylėti du savo „vaikus“ - Kauną ir Vilnių. Turėtų egzistuoti nacionaliniam oro uostui patvirtintas veiklos reglamentas, kuriuo būtų ribojama galimybė pigioms oro vežėjų bendrovėms įsitvirtinti.

Dabar išeina taip, kad vienas „vaikas“ gauna iš „mamos“ - ministerijos prabangų gyvenimą, kitas - vegetavimą? Ir dar sakoma jiems „draugaukit“.

- Gal galėtumėte skaičiais apibūdinti, ką Kaunui naudingo davė prieš kelerius metus prasidėjęs „Ryanair“ kompanijos įsitvirtinimas?

- Remsiuos pastarųjų metų rodikliais, o jie sako, kad 70 proc. Kauną pasiekusių turistų atkeliavo „Ryanair“ padedami.

Turistas, beje, miestui - geresnis svečias nei verslo atstovas, kuris „skanesnis“ tik restoranams. O turistas palieka nemažai pinigų ne tik viešbutyje, bet ir iš jo išėjęs: pirkdamas, pramogaudamas.

Turim pripažinti, kad ir Kauno senamiesčio atgijimą galima sieti ne tik su verslininkų iniciatyvomis bei išmone, bet ir su „Ryanair“ atskraidintų turistų gausa.

Būtų gaila, jei sunkokai pažadintas Senamiestis vėl užmigtų, nors prieš rinkimus besireklamuodama viena Seimo narė ir sako: „leiskite Senamiesčiui miegoti“.

Negalima visko, ką pasiekėme, sužlugdyti, reikia tartis, derinti interesus ir ieškoti spriendimų. Jei Senamiestis pabudo ir pradėjo aktyviai gyventi, jei sugebėjom pritraukti daugybę žmonių, jei Kaunas - jau ne tarpinė stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos, galim dėkoti ir sau, ir turistams.

Beje, tik dėl „Ryanair“ įsitvirtinimo Kaune pernai buvome įsivedę ir autobusiuko reisą - nuo oro uosto, Karmėlavoje, iki Kauno centro ir Senamiesčio.

Pakeliui užsukant į Urmo miestelį, kuris iš dalies finansavo šį sumanymą. Urme apsipirkę turistai (dažniausiai - skandinavai) palaukdavo kito tokio autobusiuko ir atvykdavo pas mus. 

Taksistai, aišku, dabar patenkinti, kad to autobusiuko jau nėra. Tuoj ir 29-ajam miesto autobusui (savivaldybės transportui) nebebus ką iš oro uosto į Kauną vežti.

Nes, deja, nuo spalio 27 dienos, kai baigsis skraidymų vasaros sezonas, iš 22 krypčių, kuriomis iš Kauno ir į jį skraidė „Ryanair“ lėktuvai, teliks tik 5 kryptys.

Jos labiau vadintinos ne turistinėmis, bet „emigrantinėmis“ Tokių reisų lėktuvais retsykiais grįžta namo, bet ir vėl išskrenda ten, kur dirba ar mokosi, mūsų šalies piliečiai, išsilakstę po kitas valstybes lietuviai.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.