Jeigu sandoris būtų įgyvendintas, BAE/EADS rinkos vertė būtų siekusi 35 mlrd. eurų. Iš viso jungtinėje korporacijoje būtų dirbę 220 tūkst. žmonių.
Kaip tvirtina vienas laikraščio pašnekovų, A. Merkel prieštaravo šiam sandoriui „filosofiniu požiūriu“, tvirtindama, jog neteisinga jungti gynybos pramonės verslą su civilinių lėktuvų gamybos verslu. Galiausiai jos pozicija tapo pagrindine kliūtimi kelyje į susijungimą, nors vetuoti sandorį galėjo ir Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos vyriausybės.
BAE generalinis direktorius Ianas Kingas pažymėjo, kad „prikelti“ sandorį šalys galės tik tuomet, jeigu Prancūzija ir Vokietija pakeis savo poziciją į jį. J. Kingas atsisakė komentuoti dėl A. Merkel vaidmens.
Pačios „BAE Systems“ ir EADS oficialia derybų žlugimo priežastimi nurodė pagrindinių akcininkių - Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos - nesutarimą dėl valdomos jungtinės kompanijos dalies. Vokietija ir Prancūzija norėjo naujoje jungtinėje struktūroje valdyti po lygų akcijų paketą (po 9 proc.), tačiau prieš tai pasisakė Didžioji Britanija. Pastaroji reikalavo ir raštiškų garantijų, kad Prancūzija ateityje nedidins savo dalies.
