A. Kikučio nuomone, galimas ir toks modelis, kai turtingi verslininkai, surinkę reikiamą pinigų sumą, duotų pinigų savo kandidatui. Grupės verslininkų išrinktų savo atstovus ir taip susidarytų skirtingų interesų grupės. Išrinktieji Seimo kėdėse kovotų dėl palankiausio sprendimo ir taip palaikytų demokratijos principus.
Kalbėdamas apie šį metodą A. Kikutis pabrėžė ne vieną teigiamą aspektą. Vienas iš jų – aiškūs ir tikslūs šalį valdančiųjų interesai.
Jei egzistuotų toks aukcionas, yra tikimybė, kad vietą nusipirkęs asmuo nesisvaidytų beprasmiškais pažadais.
„Puikus pavyzdys – tikslas padidinti minimalią algą iki 1,5 tūkst. ar daugiau skamba juokingai. Perkant vietą Seime, mano manymu, tokių keistų pažadų greičiausiai nebūtų“, - sakė verslininkas.
Be to, nusipirkus vietą valdžioje, atsirastų daugiau skaidrumo. Šalies gyventojams būtų aišku, ko turtingasis politikas siekia.
Kitas tokio aukciono į valdžią pliusas – už vietą Seime sumokėti keliautų į valstybės biudžetą. Tad vietų Seime skaičius būtų priklausomas nuo to, kiek valstybei reikia pinigų. Žinoma, vietų skaičius turėtų būti apribotas dėl Seimo narių išlaikymo sąnaudų.
Pasak verslininko, šis pasiūlymas yra tik teorinis pamąstymas, kuris vis tik niekaip nesiderina su šalyje galiojančia demokratija.
Politologai nepritaria
Galimybe pirkti vietą Seime pasibaisėjo politologas Andrius Bielskis. Jo nuomone, tokia sistema pažeistų bet kokius liberalios demokratijos principus.
„Šis pasiūlymas yra siaubingas. Tokiu atveju įsigalėtų absoliuti oligarchija, kai viską valdo turtinga mažuma, o svarbiausias kriterijus – turto cenzas“, - sakė A. Bielskis.
Anot jo, didžiausias tokios sistemos minusas - kad tokia sistema tarnautų tik turtingiesiems, o kitų piliečių interesai būtų neginami.
„Galima tik įsivaizduoti, jei ateitų koks nors Petras iš kokios nors bendrovės, padėtų kapšą pinigų ir sakytų: „Dabar aš atstovausiu savo bendrovės, o ne viešiesiems interesams“, - piktinosi A. Bielskis. Jo teigimu, toks žmogus rūpintųsi tik privataus verslo interesais.
Politologas pritarė, kad į valdžią patekęs verslininkas siekia naudos sau. „Nors oligarchijos požymių mūsų valstybėje išvengti nepavyks, tačiau viešas pasiūlymas įvesti visišką oligarchinę sistemą yra virš suvokimo ribos“, - sakė A. Bielskis.
Fakto, kad verslas daro įtaką politikų apsisprendimui, neneigė ir politologas Vytautas Dumbliauskas. Tačiau pasiūlymas įsigyti vietą Seime sugriautų per šimtmečius Europoje ir visame pasaulyje suformuotą demokratijos idėją. „Išrinktus žmones laikome savo atstovais valdžioje, o galimybė pasirinkti, kas mums atstovaus, – demokratijos požymis“, - sakė V. Dumbliauskas.
Jei būtų pardavinėjamos vietos į Seimą, būtų atimta laisva piliečių teisė rinkti savo atstovą valdžioje. Jo nuomone, tai būtų absoliutus pasišaipymas iš pačios rinkimų idėjos ir demokratijos.
Sveiku protu nesuvokiama
Politologams antrino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Jei taip nutiktų, turėtume labai gerą Seimą“, - juokavo R. Dargis. Jo manymu, tokiu atveju beliktų įvesti turto cenzą.
„Betrūktų, kad patekti į Seimą būtų galima tik tuomet, jei susimoki vieną, du ar tris milijonus litų“, - ironizavo jis.
Anot jo, pasaulyje yra panašių pavyzdžių, kai turtingiausieji gali nusipirkti geresnę vietą rinkimuose.
„Nors viešai neskelbiama, tačiau Ukrainoje, susimokėjus apie 4 mln. JAV dolerių, galima nusipirkti vietą dešimtuke ir taip padidinti savo galimybes rinkimuose“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
R. Dargio manymu, vietų Seime nusipirkimas aukciono metodu būtų ciniškas ir sveiku protu nesuvokiamas planas.
