Ko verti Vyriausybės užmojai dėl valstybinio banko ir euro?

Euras Lietuvoje bus, bet kada – nežinia. Tačiau gali būti įsteigtas valstybinis komercinis bankas. Taip rašoma naujosios Vyriausybės programoje. Ekonomistai stebisi tokiais planais. Jie taip pat apgailestauja, kad Vyriausybė savo veiklos programoje surašė daug gražių pažadų, bet nurodė mažai žingsnių, kaip juos pasieks.

Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Sytas

Dec 11, 2012, 12:50 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 5:21 PM

„Pažadas, kad euras bus įvestas tada, kai Lietuva atitiks kriterijus, reiškia, kad euras gali būti išvis neįvestas. Nes kiekvienais metais bus lengva pasakyti: ką gi, šįmet vėl netenkinome kriterijų, todėl euro nėra. O juk tam, kad šalis atitiktų kriterijus, būtina, kad Vyriausybė priimtų reikiamus sprendimus“, - portalui lrytas.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu Lietuva negali įsivesti euro, nes nevykdo infliacijos kriterijaus. Kainos šalyje auga per greitai, palyginti su trimis Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose infliacija mažiausia.

Išsyk po rinkimų paskirtasis premjeras žadėjo pasiekti, kad euras Lietuvoje būtų įvestas jau 2015 m. Dabar tokio pažado nebeliko. „Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė bando neužsikrauti atsakomybės“, - svarstė N. Mačiulis.

Daugelis teiginių - aptakūs

Vyriausybės programoje daug deklaracijų ir pažadų, bet nekalbama, kaip jie bus įgyvendinti.

„Tik prieš rinkimus galima žadėti, kad „skatinsime“ ir „rūpinsimės“. Vyriausybės veiklos programoje jau norisi užuominų apie priemones, o to beveik nėra. Vien deklaratyvūs pažadai, kurie kartais prieštarauja vieni kitiems, o kartais yra pasiekiami be jokių pastangų.

Pavyzdžiui, sakoma, kad mažės „Sodros“ skolos, tačiau tai įvyks net nieko nedarant, nes demografinės priežastys yra palankios. Taigi beliks girtis įgyvendintu pažadu. Kita vertus, Vyriausybei sunkiai pavyktų tuo pačiu metu ir mažinti „Sodros“ skolą, ir didinti socialines išmokas, kaip ji žada“, - dėstė N. Mačiulis.

Kai kurie Vyriausybės teiginiai tokie aptakūs, kad jų neįmanoma suprasti. Apie tai kalbėjo investicinio banko „GILD Bankers“ partneris Šarūnas Skyrius.

„Programoje yra pažadas peržiūrėti finansų įstaigų apmokestinimo politiką. Ir ką čia galima suprasti - ar kad mokesčius ketinama padidinti, ar sumažinti?“ - stebėjosi jis.

Nuostoliai tektų valstybei

Vyriausybė savo programoje įsipareigoja svarstyti, ar kurti valstybės valdomą komercinį banką. Pinigus savo veiklai jis gautų arba vien iš valstybės, arba ir kitų investuotojų. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad vietos Lietuvoje dar vienam komerciniam bankui nelabai yra. Valstybinis bankas galėtų skolinti tiems, kuriuos komerciniai bankai nuvaro nuo savo durų.

Bet tokiu atveju valstybės bankas sukauptų daug rizikingų paskolų. Jei šios paskolos nesugrįžtų - nuostoliai tektų valstybei. Gali būti, kad lengvatinės paskolos keliautų į valdžios draugų kišenes.

„Jei dirbčiau kuriame nors užsienio banke ir būčiau atsakingas už jo plėtrą, išnagrinėjęs Lietuvos rinką tikrai nė neketinčiau čia steigti padalinio. Nes akivaizdu, kad nieko čia neuždirbsi“, - pastebėjo Š. Skyrius.

„Lietuvoje bankų tarpusavio konkurencija yra žiauri, palyginti su kitomis panašaus dydžio valstybėmis. Bankai pešasi tarpusavyje kovodami dėl gerų, patikimų klientų dėmesio. Todėl tokie klientai skolinasi tikrai labai pigiai, jie išsidera ir ypatingus aptarnavimo įkainius. Didžiųjų klientų rinką yra pasidaliję „Swedbank“, SEB bei DNB bankai. Tačiau juos vilioja ir „Nordea“, „Danske“ bei „UniCredit“.

Todėl tas valstybinis bankas, spėju, būtų labiau vystymo bankas, kuris skolina tiems, kuriems neskolina privatus kapitalas. Kyla klausimas, o kodėl jiems neskolina privatus kapitalas? Nes jie rizikingi. Nes toks skolinimas gresia blogomis paskolomis“, - prognozavo Š. Skyrius.

Tuo tarpu N. Mačiulis spėja, kad naujoji valdžia valstybinį komercinį banką mini siekdama rinkėjų pritarimo.

„Visuomenėje tai populiari idėja, nes manoma, kad nacionalinis bankas galėtų dirbti geriau nei komerciniai. Bet matant kitų šalių patirtį, taip pat - kaip Lietuva valdo valstybės įmones, abejotina, kad toks bankas nevirstų milijardiniais nuostoliais valstybei“, - sakė N. Mačiulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.