„Istorinis“ susitarimas buvo sudarytas po 14 valandų trukusių
derybų ir mažiau nei 12 valandų prieš ES lyderių, kurie paskyrė
šį pasirengimo maratoną, susitikimą.
„Bendras tikslas yra atkurti pasitikėjimą bankininkystės
sektoriumi“ ir šį susitarimą galima palyginti su „Kalėdų dovana
visai Europai“, sakė susitikimui pirmininkavęs Kipro finansų
ministras Vassos Shiarly, anksti ketvirtadienį
paskelbdamas apie susitarimą spaudai.
Vadinamasis Bendras priežiūros mechanizmas (SSM) galiausiai
sudarys sąlygas euro zonos gelbėjimo fondams tiesiogiai
rekapitalizuoti su sunkumais susiduriančius bankus, tokius kaip
žlugusieji Graikijoje ir Ispanijoje, kur sprogus nekilnojamojo turto
„burbului“ liko virtinė „blogų“ paskolų.
ES finansinių rinkų komisaras Michelis Barnier spaudos konferencijoje sakė, kad Europos centrinis bankas
(ECB), kuris yra naujųjų susitarimų centre, iš maždaug 6 tūkst.
euro zonos skolintojų tiesiogiai prižiūrės maždaug 200
didžiausių.
Aiškiai siekiant įsiteikti Vokietijai ir nepaisant
susirūpinimo, pavyzdžiui, Londone dėl Vokietijos regioninių bankų
iždo būklės, tik didžiausiai bankai pateks į ECB akiratį šiam
įgijus naująjį priežiūros mechanizmą.
Pasak M. Barnier, tiesiogiai bus prižiūrimi tik bankai, kurių
turtas vertinamas daugiau kaip 30 mlrd. eurų, ir, panašiai,
daugiausiai trys bankai kiekvienoje euro zonos narėje.
Didžioji Britanija, Čekina ir Švedija yra sakiusios, kad
neprisijungs prie SSM, be to, per visą naktį trukusias derybas to
nepasirinko ir nė viena iš septynių šalių, priklausančių ES,
bet nepriklausančių euro zonai.