Ką duos vieninga Europos bankų priežiūra?

2012 m. gruodžio 21 d. 20:24
Aleksandras Markovskis
Europos Sąjungos lyderiai pagaliau sutarė suteikti Europos Centriniam Bankui (ECB) įgalinimus atlikti nuolatinę bankų priežiūros funkciją, kaip tai buvo numatyta šių metų viduryje
Daugiau nuotraukų (1)
Tokių žingsnių ES ėmėsi siekdama sukurti vieningą Europos bankų sistemą ir atskirti finansų sektoriaus riziką nuo Europos valstybių fiskalinių problemų. Tai, kad vieningos bankų sąjunga reikalinga ne kartą sakėbuvo nė kartą įvardintas aukštų ES, ECB ir TVF vadovų.
Pasak vieno iš ECB valdybos narių, egzistuoja fundamentalus neatitikimas tarp euro zonos vieningos monetarinės politikos ir atskirų šalių atsakomybės už bankinį sektorių“.
Prasiskolinusios valstybės susiejamos su bankais, kurie skatinami pirkti obligacijas tų valstybių, kurios savo ruožtu teikia lėšas bankams gelbėti.
Įsteigus bendrą ES bankų priežiūros instituciją 2013 metais, bus atvertos durys bankams teikti tiesioginę pagalbą iš euro zonos garantinio fondo. Tokiu būdu, bus stengiamasi nutraukti neigiamą ryšį tarp bankų ir valstybių skolų ir prisiimti atsakomybę už bankų sistemos stabilumą Europoje.
Vieninga bankų sąjunga greičiau reiškia tam tikrą teisinę sistemą bankų veiklai reguliuoti, vienoje ES institucijoje sutelktą atsakomybę ir centralizuotą atitinkamų sprendimų priėmimo procesą.
Dėl to yra aktualu atskirti ir labai aiškiai apibrėžti funkcijas ir atsakomybę tarp ECB, nacionalinių priežiūros institucijų, ir EBI.
Pastaroji organizacija buvo įsteigta koordinuoti šalių-narių bankų priežiūros funkcijas, bet, kaip parodė laikas, to nepakako Europos bankų krizei suvaldyti.
Bankai bus priskiriami prie „centralizuotai prižiūrimų“ pagal du pagrindinius kriterijus – turto dydį arba banko turto santykį su šalies, kurioje veikia bankas, BVP dydžiu.
Pirmuoju atveju, banko turtas turi būti ne mažesnis nei 30 mlrd. eurų, antruoju – banko turto ir BVP santykis turi viršyti 20 proc.
Beje, vieninga ECB priežiūra veiks visoje euro zonoje, tačiau nepriklausančios euro zonos blokui šalys galės savanoriškai prisijungti prie ECB priežiūros sistemos. Pagal preliminarius atsakingų ES institucijų apskaičiavimus, ECB tiesiogiai prižiūrės apie 150 bankų, kurių bendra turto vertė sudarys apie 80 proc. euro zonos bankų turto.
Apžvelgdamas ES veiksmus nuo metų vidurio, kuomet gimė vieningos bankų sistemos pirmos idėjos, iki dabar, kai pasirašytas susitarimas ES Taryboje, pastarosios veiklą šioje srityje vertinu kaip
Tai, kas buvo atlikta - nuoseklus darbas siekiant stabilizuoti euro zoną. Tačiau, lieka ir nemažai neatsakytų klausimų.
Pirma, kalbant apie realų teisinį pagrindą ECB naujai funkcijai atlikti, ES Taryba savo sprendimuose rėmėsi Lisabonos sutarties 127 straipsnio 6 dalies ir ECB Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias ECB gali atlikti specialius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų priežiūros politika.
Kaip pabrėžia kai kurie pasaulio ekonomistai, tokios nuostatos yra nepakankamai stiprios, kad jomis būtų galima vadovautis kuriant visos Europos Sąjungos bankų priežiūros instituciją.
Todėl šį klausimą reikės dar aptarti aukščiausiuose ES organuose, rasti tvirtesnį pagrindą. Kitaip vieningos priežiūros, o taip pat ir veiksmingo bankų sektoriaus atskirimo nuo Europos fiskalinių problemų klausimas dar nebus tinkamai išspręstas.
Antra - kaip ECB susitvarkys su tokio masto ir apimties naujomis funkcijomis?
Juk, bankų priežiūra reiškia ne vien tam tikrų taisyklių ir principų kūrimą, bet ir jų laikymosi kontrolę – patikrinimai vietoje, ataskaitų analizė ir daug detalesnių niuansų, susijusių su vieno ar kito banko veikla.
Pasak atsakingų ES pareigūnų, ECB paliks tai nacionaliniams prižiūrėtojams, pasilikdamas galutinę sprendimų priėmimo ir priežiūros reikalavimų kūrimo teisę, bei turėdamas galimybę perimti bet kokio banko priežiūros funkciją iš nacionalinės priežiūros institucijos.
Ir vis dėlto, procedūriniai priežiūros principai vis dar lieka neaiškūs. Kad priežiūra ir kontrolė būtų veiksminga, turėtų būti labai aiški ir skaidri atsakomybės sistema.
Trečia, ECB formaliai turėtų pradėti priežiūros veiklą tik 2013 kovo mėnesį, tuomet kai Europos garantinio fondo lėšos probleminių bankų kapitalui stiprinti reikalingos jau dabar ir bus prieinamos nuo kitų metų pradžios.
Kai nėra formalių ECB priežiūros resursų ir aiškių procedūrų, tokia trijų mėnesių nekontroliuojama situacija reikalauja specialių sprendimų ir priemonių. Kokios jos bus?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.