Iš naujojo „prabangos“ mokesčio – šnipštas

Prieš metus brangų nekilnojamąjį turtą apmokestinusi valstybė surinko penkis kartus mažiau lėšų, nei tikėjosi šio įstatymo rengėjai.

Verslininkas B. Gudelis tiksliai nepamena, kiek prabangaus nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjo už šį namą.<br>V. Balkūnas
Verslininkas B. Gudelis tiksliai nepamena, kiek prabangaus nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjo už šį namą.<br>V. Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis („Lietuvos rytas”)

Jan 6, 2013, 2:32 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 12:04 AM

Turtingesni žmonės, turintys prabangius būstus, turi būti solidarūs. Taip 2011 metų gruodį nutarė Seimas, įvedęs nekilnojamojo turto mokestį gyventojų turtui, kurio vertė viršija milijoną litų.

Įstatymo pataisų iniciatoriai tuomet apskaičiavo, kad šio mokesčio per metus bus surenkama 17 milijonų litų. Tačiau lūkesčiai nepasiteisino – pernai surinkta tik 3 milijonai litų.

Rekordas – 40 tūkst. litų

Didžiausia suma, sumokėta pernai už brangų nekilnojamąjį turtą, siekė 40 tūkstančių litų. Tai reiškia, kad gyventojas arba šeima deklaravo turtą, vertą daugiau nei 5 milijonų litų.

Viename gražiausių Vilniaus namų gyvenantis verslininkas Benas Gudelis tikrai nėra tas rekordininkas.

Tiesa, verslininkas teigė neatsimenantis tikslios sumokėtos sumos. „Gal apie 10–15 tūkstančių litų sumokėjau”, – „Lietuvos rytui” sakė jis.

2008 metais jo prabangus namas Žvėryno rajone neoficialiai buvo vertinamas 30 milijonų litų. Tačiau sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas smarkiai sumažino visų būstų vertę.

Turto vertė pastarąjį kartą buvo nustatyta prieš metus masinio vertinimo būdu – pagal toje vietoje įvykusius sandorius. Pagal to vertinimo duomenis ir buvo apmokestintas brangus turtas 1 procento mokesčiu.

Pasisako už mokestį

„Sumokėjau geranoriškai tą mokestį. Manau, kad jį turi mokėti visi”, – aiškino B. Gudelis.

Prieš metus, kai Seimas nusprendė apmokestinti prabangų būstą, B.Gudelis buvo nusiteikęs itin kritiškai.

Labiausiai jį piktino turto vertės nustatymo būdas.

Vakar jis teigė nesantis prieš šį mokestį, tačiau pasisako už visuotinį gyventojų turto apmokestinimą.

„Svarbiausia, ką už tai gausime. Nekilnojamasis turtas apmokestinamas visame pasaulyje, tačiau Vakaruose žmonės žino, kas yra daroma už jų pinigus, mato tą naudą”, – aiškino verslininkas.

Mokestis – 1600 šeimų

Tiesa, 40 tūkst. litų sumokėjusio savininko rekordas dar gali būti viršytas, nes ne visi gyventojai deklaravo savo prabangų būstą.

Valstybinė mokesčių inspekcija kol kas gavo apie 1,1 tūkstančio deklaracijų. Potencialių mokėtojų, oficialiais duomenimis, yra 2,8 tūkstančių, tarp jų – apie 1600 šeimų.

Tad susimokėti suskubo toli gražu ne visi. Mokesčių inspekcija tvirtina, kad vėluojantiems jau skaičiuojami delspinigiai – 0,03 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną dieną.

Be to, inspektoriai planuoja skirti ir baudas už nepateiktas deklaracijas.

Stengėsi mažinti vertę

Dalis gyventojų paprasčiausiai išvengė šio mokesčio. Registrų centrui praėjusių metų pradžioje jie pateikė apeliacijas dėl turto vertės.

Būstų savininkai mano, kad jų turtas yra vertas mažiau, nei rodo oficialūs duomenys. Pavyzdžiui, vilniečiai pernai pateikė 71 apeliaciją, klaipėdiečiai – 12, kauniečiai – 7.

Iš viso gyventojai pateikė 183 apeliacijas – net mažiau nei užpernai, tad Registrų centras masinio turtuolių antplūdžio iš esmės nesulaukė.

Dalis prašymų buvo patenkinta – turto vertė sumažinta. Tačiau verslininkas B. Gudelis tvirtino nebandęs to daryti. „Tam neturiu laiko”, – tikino jis.

Kai įsigaliojo mokestis, Registrų centras buvo suskaičiavęs, kad Lietuvoje yra 741 namas, vertas daugiau nei milijono litų.

Mokestis bus panaikintas?

Šio mokesčio kritikai dar prieš metus įspėjo, kad valstybė surinks tiek pajamų, kiek kainuos jo administravimas. Bet prabangaus turto mokestis buvo priimtas didele balsų dauguma.

Prieš šį mokestį tuomet balsavo tik 5 tuometiniai parlamentarai. Viena jų – „darbietė” Virginija Baltraitienė vakar tvirtino, kad Seimui vėl teks svarstyti šį klausimą.

„Aš ir tuomet sakiau, kad pinigų užteks tik mokesčiui administruoti.

Taip ir nutiko. Mano nuomone, jis turėtų būti panaikintas, nes tikrai nepasiteisino”, – įsitikinusi Seimo narė.

V. Baltraitienė neabejojo, kad šios kadencijos Seimas turės apsispręsti dėl visuotinio turto apmokestinimo.

„Turto apmokestinimas nuo milijono litų vertės atrodo juokingai. Kas norėjo, tas savaip susitvarkė.

Turto mokestį turi mokėti visi, nesvarbu, kokia būsto vertė”, – aiškino parlamentarė.

Daugiausia sumokės vilniečiai

Nieko keista, kad daugiausia už prabangų turtą turi susimokėti vilniečiai arba netoli sostinės gyvenantys žmonės. Vilniaus apskrityje potencialių mokėtojų turtas vertinamas beveik 1,5 milijardo litų.

Antroje vietoje atsidūrė Klaipėdos apskrities turtuoliai (467 mln. litų vertės turtas). Nuo jų gerokai atsilieka kauniečiai (199 mln. litų).

Panevėžio apskrityje aptikta 32 mln. litų vertės tokio turto, Šiaulių – 52 mln., Marijampolės ir Utenos – maždaug po 23 mln., Telšių – 19 mln., Alytaus – 14,7 mln. litų.

Tik vienas kitas tauragiškis turėtų susimokėti, nes čia potencialių mokėtojų turtas vertinamas vos 6,3 mln. litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.