Mėnesį valgydinti lietuvių šeimą subalansuotais ir populiariais maisto produktais kainuoja 965 litus, estų – 1051 litą, o latvių šeima pakloja net 1100 litų per mėnesį.
Tačiau palyginus išlaidas su vidutiniu atlyginimu, paaiškėja, kad lietuvius laikyti absoliučiais pigaus apsipirkimo lyderiais būtų kiek per drąsu.
„Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, dviem suaugusiems žmonėms gaunant vidutinį atlyginimą, Estijoje maistui tektų išleisti apie 22 proc. savo pajamų. Lietuviai ir latviai išleidžia gerokai didesnę dalį savo pinigų: atitinkamai 29 proc. ir 32 proc. šeimos pajamų.
Didžiausi kainų skirtumai yra užfiksuojami pieno produktų kategorijoje (pavyzdžiui, varškės kilogramas Estijoje kainuoja 13,4 lito, o Lietuvoje – tik 10,05 lito), mažiausi – vaisių kategorijoje.
Didelės kainos leidžia ir daug sutaupyti, pasinaudojus nuolaidomis. Latvijoje, kur pirkinių krepšelis yra brangiausias, pirkėjai gali sutaupyti iki 150 litų.
„Didžiausią nuolaidų efektą jaučia Latvijos gyventojai, galintys sutaupyti iki 14 proc. išlaidų pirkdami maistą. Kiek mažiau sutaupyti gali lietuviai – iki 10 procentų. Pasinaudodami nuolaidomis ir lojalumo programomis latviai gali sutaupyti net iki 150 litų, lietuviai – kiek per 80 litų“,- trečiadienį vykusio tyrimo pristatymo metu sakė „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Tuo tarpu lengvai maistą įperkantys estai lengvai jo ir atsikrato.
Per metus vienam estui tenka maždaug 60 kilogramų maisto produktų. Lietuviai ir latviai išmeta panašiai maisto – po 33-34 kilogramus žmogui.
Tyrimo duomenis sausio mėnesį surinko tyrimų agentūra „Nielsen“, tikrindama prekybos centrus visose Baltijos šalyse.
Tyrimo metu buvo lyginamos populiariausių produktų kainos.
Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis sudarytas remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą.
