Tačiau atrodo, kad joms darosi vis sudėtingiau išsilaikyti – banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė teigia jau pastebėjusi nerimą keliančių ženklų.
„Eksporto augimas lėtėja ir gausėja bankrutuojančių transporto įmonių. Duomenys aišku, neformalūs, tačiau bendraujant su transportininkais, jie užsimena, kad mažėja eksporto. Transportui, mano subjektyvia nuomone, dabar yra sudėtingesnis metas“, - antradienį kalbėjo ekonomistė.
To priežastimi tapo sulėtėjęs Rusijos ekonomikos augimas ir tebesitęsianti recesija euro zonoje. Vienintelė paguoda yra tokia, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės eksportuoja į vis dar po truputį augančias šalis: Švediją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją.
„Padėtį gelbsti tai, kad nei viena iš pagrindinių Baltijos šalių užsienio prekybos partnerių šiemet nepatirs recesijos. Tačiau Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos ekonomikos šiemet augs lėčiau nei 2012 metais, atitinkamai sunkiau tikėtis, kad eksporto augimas išsilaikytų nepakitęs. Mažoms ir atviroms ekonomikoms, kokia yra ir Lietuva, prastėjančios aplinkybės užsienio rinkoje žada ir sudėtingesnes BVP augimo sąlygas“, - pastebėjo ekonomistė.
Euras nuo bėdų neapsaugos
„Finasta“ prognozuoja, kad Lietuvos šansai įsivesti eurą kol kas išlieka nepakitę – tai yra įmanoma, jei išliks palankios aplinkybės ir bus išlaikytas panašus į dabartinį infliacijos lygis.
R. Medaiskytė įspėjo, kad gali tekti nusivilti tiems, kurie galvoja, kad euro įvedimas išgelbės Lietuvą nuo jos didžiausių ekonominių bėdų.
„Be abejo, prisijungus prie euro zonos mūsų problemos nedings. Buvimas euro zonoje, kaip parodo Slovėnijos, pietinių euro zonos šalių pavyzdys, neapsaugo nuo vyriausybės išlaidavimo, skolų, infliacijos. Jei yra visuomenėje suvokimas, kad mums į euro zoną reikia tam, kad susitvarkytų rodikliai, tai yra klaidinga. Lietuvai euro turėjimas būtų kokybės ženklas, lengviau pritraukti kapitalą“, - sakė R. Medaiskytė.
Latvijai nuo 2014 metų jungiantis prie euro zonos, Lietuva lieka vienintelė iš Baltijos šalių dar nepasiekusi šio užsibrėžto tikslo. Pernai metais Lietuva neatitiko biudžeto deficito kriterijaus – 2012 metais deficitas buvo 3,2 proc. BVP. Mažai atvirai ekonomikai, kokia yra Lietuva, buvimas bendroje pinigų sąjungoje atneštų daugiau naudos nei nuostolio.
Palyginusi situaciją su pirmu Lietuvos bandymu įsivesti eurą, R. Medaiskytė pastebėjo, kad antras bandymas turėtų būti labai panašus į pirmą – gali arba pasisekti, arba koją pakiš netinkamas skaičius „po kablelio“.
Perspėjo kaupiančius pensiją
Ekonomikos apžvalgos pristatymo metu R. Medaiskytė teigė, kad sunkūs ekonomikai laikai dažnai paliečia pensijų fondus. Kaip pavyzdį ekonomistė pateikė Lenkiją, kurioje II pensijų pakopoje žmonės pinigus kaupė jau nuo 1999 metų, ir gerokai stambesnėmis sumomis, nei Lietuvoje – ten įmokos į pensijų fondus siekė 7,3 proc. algos.
Tačiau vietiniam Lenkijos „Sodros“ atitikmeniui susidūrus su rimtomis problemomis, II pakopos pensijų fondų finansavimas buvo griežtai apkarpytas.
„Bendras vaizdas toks, kad Lenkija juda link antros pakopos pensijų fondų sustabdymo. Visuomenė yra pakankamai pasyvi, nes kaupimas buvo padarytas privalomu. Nelabai kas yra įsisavinęs, kad antros pakopos pensijų fondai yra jų turtas“, - sakė R. Medaiskytė.
Šiuo metu lenkų įmokos į II pakopos pensijų fondus yra palaipsniui didinamos, šiuo metu jos siekia 2,3 proc. nuo atlyginimo. Nors R. Medaiskytė nelaiko pensijų fondų vienintele įmanoma išeitimi sutaupyti senatvei, ji pripažino, kad yra naudinga diversifikuoti savo pinigus, be to, pensijų fondai gali investuoti į ne taip sparčiai senstančias šalis ir taip būti finansiškai patrauklesni už „Sodrą“.
