NT mokestį turėtų mokėti ir valstybė

Praėjusią savaitę Seime registruotas pasiūlymas mažinti „prabangos“ mokesčio, mokamo už nekilnojamąjį turtą (NT) lubas  nuo 1 mln. iki 750 tūkst. litų. Vienas iš sumanymo autoriaus tikslų - didinti gyventojų solidarumą ir padėti surinkti daugiau pajamų į biudžetą.

anot M. Statulevičiaus, nekompleksinis požiūris į NT apmokestinimą greičiau žada daugiau visuomenės nepasitenkinimo, nei rezultato.
anot M. Statulevičiaus, nekompleksinis požiūris į NT apmokestinimą greičiau žada daugiau visuomenės nepasitenkinimo, nei rezultato.
Daugiau nuotraukų (1)

Mindaugas Statulevičius

Aug 20, 2013, 12:28 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 8:40 PM

Tačiau nekompleksinis požiūris į NT apmokestinimą greičiau žada daugiau visuomenės nepasitenkinimo, nei rezultato.

Finansų ministerija dar metų pradžioje yra pripažinusi, kad planuotos sumos iš taip vadinamo prabangos mokesčio surinkti nepavyko. Panašiai gali nutikti ir sumažinus apmokestinamas „lubas“.  

Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas ne kartą yra minėję, kad Lietuvai reikia visuotinio NT mokesčio, nors jau dabar NT mokestis yra kone visuotinis – jį moka verslas, gyventojai, savo būste vykdantis komercinę veiklą ir tie, kurie nekilnojamo turto turi daugiau nei už milijoną litų (jeigu įstatymo pakeitimas bus patvirtintas, ta riba nusileis iki 750 tūkst. litų).

Tačiau norint turėti efektyvią apmokestinimo tvarką, pirmiausia reikia pereiti nuo fragmentiškos prie sklandžios mokesčių sistemos - išplečiant mokestinę bazę, veikiausiai – sumažinant tarifą, taip pat apmokestinant ir valstybės valdomą turtą, kuris pagal dabar galiojančius teisės aktus yra atleistas nuo tokios prievolės iždui.

Gyventojų pirmasis būstas turėtų likti neapmokestinamas iki numatytos vertės. Kokios – tai turi būti nuspręsta ekonomistų ir politikų diskusijoje. Už likusį turtą galėtų būti taikomas tegu ir simbolinis mokestis, bet jis turi būti skiriamas to paties NT vertei kelti,- kad visi gyventojai šalia namų turėtų reikalingą infrastruktūrą: žaidimų aikšteles vaikams, autobusų stoteles, jeigu to reikia, arba tiesiog sutvarkytus šaligatvius.

Galimybė pajamas iš NT nukreipti į savivaldos biudžetus numatyta ir minėtame Seimo nario pasiūlyme. Toks žingsnis svarbus, nes gyventojai turi aiškiai matyti, kur investuojami iš jų surinkti pinigai. Svarbu atsisakyti ir dabar galiojančių dviejų dešimčių lengvatų, kurios iškreipia bendrą rinką.

Kodėl svarbu apmokestinti ir valstybės valdomą turtą? Pirmiausia dėl to, kad šiandien nėra tiksliai žinoma, kiek valstybė valdo NT, kiek išleidžiama jam išlaikyti. Praėjusiais metais skelbtais Turto banko duomenimis, valstybės valdomų turto vienetų skaičius galėtų svyruoti nuo 2050 iki daugiau nei 4000. Išlaikymo metinės sąnaudos skiriasi iki kelių kartų, o užimtumas svyruoja apie 60 proc., kas visiems mokesčių mokėtojas kainuoja nemažai išlaidų.

Valstybinio turto apmokestinimas paskatintų suskaičiuoti, kiek ir kokio turto turi valstybė, atsirastų daugiau paskatų jį efektyviai valdyti. Toks sprendimas kur kas labiau pagelbėtų biudžetui ir nereikėtų didinti mokestinės naštos gyventojams.

Mindaugas Statulevičius yra Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.