„Mes davėme Lietuvai grąžos. Už tai, kad ji padarė tokį šlykštų dalyką: Lietuva dabar pirmininkauja Europos Sąjungai ir Europos parlamentui pateikė rezoliuciją, kurioje kaltina Rusiją Sovietų Sąjungos bloko šalių spaudimu nepasirašyti asociacijų su ES“, – taip dabartinę situaciją prie Lietuvos-Rusijos sienos pakomentavo NVS šalių instituto, Baltijos regiono padalinio direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų daktaras Michailas Aleksandrovas.
Dar iki tol Kaliningrado prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas Leonidas Stepančiukas pranešė apie regiono verslui kilusį nerimą dėl į Rusiją iš Lietuvos važiuojančių vilkikų spūsčių muitinėje.
„Dėl to, kad Rusijos muitininkai įvedė pilną visų krovininių vilkikų kontrolę, jie prie sienos dabar prastovi po 3-5 paras, o papildomos jų savininkų išlaidos siekia iki 2,6 tūkst. Lt už mašiną“, – sakė L.Stepančiukas.
Jo žodžiais, panašios priemonės taikomos ne tik lietuviškam importui, bet ir prekėms iš kitų ES šalių, į Kaliningradą keliaujančių per Lietuvą. Dėl to vietinis verslas stengiasi kuo skubiau perorientuoti savo prekių srautą iš Lietuvos į Lenkiją.
Tačiau Rusijos valdžia kuria įspūdį, lyg nieko nebūtų atsitikę. Tuo metu Vartotojų teisių priežiūros tarnybos vadovas Genadijus Onišenko pareiškė apie pieno produktų įvežimo draudimą kai kuriems Lietuvos gamintojams.
G.Onišenko tvirtino, kad „jokios politinės potekstės“ čia nėra, tiesiog „pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai buvo rasta lietuviškų produktų, kurie neatitiko saugos standartų“.
Rusijos visuomenės informavimo priemonės dėl nepaaiškinamų priežasčių stengiasi viso to „nematyti“. Tik partijai „Vieninga Rusija“ artimas verslo laikraštis „Vzgliad“ („Žvilgsnis“) šiai temai skyrė ilgą straipsnį, kurio pagrindą sudarė politikos mokslų daktaro M.Aleksandrovo komentaras.
Jo manymu, Rusija Lietuvai muitinės problemas užkūrė dėl kelių priežasčių, tiek politinių, tiek ekonominių.
Iš politinių svarbiausia – Rusijos noras išplėsti ir pastiprinti Muitų sąjungą. „Armėnija jau suprato jos naudą ir nusprendė prie Muitų sąjungos prisijungti, – sakė politologas, – o eurokratijai ir lietuviams, kurie ten dabar vadovauja, tai nepatiko.
Todėl jie ir priėmė šitą rezoliuciją (apie Rusijos spaudimo nepriimtinumą). Taigi, jiems patiems teko iškrėsti tokią kiaulystę, kad kitą kartą galvotų, ką daro“.
"Žinoma, čia neišvengta buvo ir dujų temos, – tęsė politologas. Lietuva užėmė ypač konfliktišką poziciją rusiškų dujų atžvilgiu ir pirmoji ėmėsi Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo.
Naturalu, kad „Gazprom“ buvo nepatenkintas ir siūlė atsisakyti to paketo įgyvendinimo mainais į nuolaidą dujoms, bet lietuviai nė už ką nesutiko... O dabartinė „Gazprom“ sutartis su Lietuva baigiasi 2014 m.“
„Dabar vyksta sunkios derybos su „Gazprom“, kurių detalės nežinomos, – priminė M.Aleksandrovas, – bet Lietuvos užsispyrimas šiuo klausimu, savaime aišku, turėjo įtakos šiam sprendimui (muitinės apribojimams – Red.)“.
Be to, sakė politologas, patikrinimai muitinėje ne atsitiktinai sugriežtėjo iškart po to, kai Lietuva išdavė JAV Rusijos pilietį Dmitrijų Ustinovą, kaltinamą ginklų kontrabanda. Rusijos užsienio reikalų ministerija tuo buvo labai nepatenkinta.
„Neatmetu, kad šias priemones mes greitai atšauksime, todėl, kad rimtai pyktis su ES dabar niekas nenori. Bet panaikinsime ne visiškai, o tik dalinai, taip, kad atitiktų griežtas europietiškas normas. Todėl Lietuvai teks sumokėti atitinkamą kainą už tokį savo elgesį“, – sakė M.Aleksandrovas laikraščiui „Vzgliad“.
