„Yra daug tarptautinių įsipareigojimų, instrumentų, kuriais galima naudotis, problema galbūt ta, kad jie neveikia taip greitai, kaip, paprastai sakysim, veikdama juos gali naudoti Rusija“, - interviu Žinių radijui apie priemones, kurių Lietuva gali imtis atsakydama į Rusijos veiksmus, sakė L.Jonavičius.
„Kitas klausimas, ar Europa, Lietuva nori priimti tas žaidimo taisykles, kurias primetinėja Rusija, kurios yra pagrįstos spaudimu, nesąžiningais veiksmais, įsipareigojimų, susitarimų nesilaikymu.
O instrumentų visada yra, yra Pasaulinė prekybos organizacija, kitos tarptautinės institucijos, kuriose ir ta pati Rusija yra narė, ir per kurias galima daryti poveikį ir spaudimą. Lietuvos interesas visada buvo ir yra palaikyti lygiaverčius, skaidrius, teisiniais susitarimais grįstus santykiu su kaimynais, ir lietuviai to toliau laikysis“, - kalbėjo prezidentės patarėjas.
Rugsėjo pradžioje Rusija sugriežtino lengvųjų automobilių patikrą pasienyje, o prieš porą savaičių - ir vilkikų. Europos Komisija praėjusią savaitę perspėjo Rusiją, kad Lietuvos vežėjams taikomos sugriežtintos patikros procedūros gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimams.
Lietuvos vežėjai vėliau pranešė, kad Rusija nuodugniai nebetikrina vilkikų su greitai gendančiais kroviniais.
Anot L.Jonavičiaus, Rusija ėmėsi rimtų veiksmų, kad sustabdytų Rytų partnerystės šalių suartėjimą su Europos Sąjunga.
„Kas stebi įvykius Rytų partnerystės erdvėje, akivaizdu, kad Rusija daro gan rimtus žingsnius, kad sustabdytų šių šalių eurointegracijos procesą.
Nesenas pavyzdys - Armėnija iš esmės buvo priversta atsisakyti eurointegracinės perspektyvos ir prakalbo apie narystę Muitų sąjungoje, vėlgi sprendimai tokie buvo priimti su aktyvia Rusijos pagalba“, - kalbėjo prezidentės patarėjas.
Pasak jo, Rusijai pakėlus dujų kainas Armėnijai, ši „neturėjo manevro laisvės“. „Vėlgi matydami kitus veiksmus, prieš Ukrainą, Moldovą, „vyno karai“, “šokolado“ karai, bet kokie kitokie karai, matome, kad Rusija dirba labai aktyviai, nepaisydama prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, siekdama „atmušti“ Rytų partnerystės šalis nuo ES“, - sakė L.Jonavičius.
Rytų partnerystės programa, kurioje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų.
