„Kol kas prognozės sako taip, bet kur aš matau didelę
problemą, tai kad visą laiką yra žymiai komfortiškiau daryti tam
tikrus veiksmus, kada turi tam tikrą rezervą. Manau, mes tikrai
žymiai komfortiškiau jaustumėmės, jeigu faktinė deficito
situacija metų pabaigoje būtų mažiau negu trys procentai, kad
paskui nereiktų sukti galvų, o kaipgi šįkart bus dėl skaičiaus
po kablelio. Tas pats pasakytina ir apie kitus metus“, - BNS teigė
V.Vasiliauskas.
Anot jo, Lietuvos bankas mato vienintelį kriterijų, prie kurio
reiktų padirbėti - viešojo sektoriaus deficitą.
„Be abejo, galutinį skaičių turėsime gruodžio 31 dieną, bet
mūsų prognozė rodo, kad šiais metais deficitas suksis apie 3
proc., kitais metais jisai planuojamas mažesnis“, - sakė
V.Vasiliauskas. Anot jo, kol kas anksti kalbėti apie kitus metus
tiksliau, nes nėra parengtas 2014 metų biudžeto projektas.
Pasak centrinio banko vadovo, valstybei labai svarbu, kad viešojo
sektoriaus deficitas neviršytų Mastrichto kriterijaus, kad nebūtų
pradėta biudžeto perviršio procedūra. Be to, šis rodiklis turi
būti tvarus.
„Mes galvojam, kad tai yra labai akivaizdus, nuo namų darbų
priklausantis dalykas, ir, kad Lietuva tuos namų darbus atliks“, -
sakė V.Vasiliauskas.
Infliacijos rodiklis, anot V.Vasiliausko, šiuo metu labai
palankus, prognozės rodo, kad kitais metais infliacija augs nedaug.
„Dabar yra pakankamai unikali situacija, kada padarius konkrečius
sprendimus, galima tapti euro zonos nare“, - tvirtino V.Vasiliauskas.
Lietuvos bankas spalio pradžioje ketina pristatyti studiją,
kurioje atlikta euro įvedimo pasekmių analizė.
„Mes esam atlikę labai išsamią euro įvedimo pasekmių
studiją, kurią dabar bendrinam, finalizuojam ir spalio pradžioje
pateiksime tiek visuomenei, tiek Seimo komitetams“, - kalbėjo LB
vadovas.
Anot jo, šioje studijoje bus atsakymai į visus klausimus ir
mitus apie eurą.
“Bet, be abejo, Lietuvoj sąmokslo teorijos, gandai, jie yra
gajūs”, - sakė V.Vasiliauskas.
Atsakydamas į klausimą apie labiausiai paplitusį
nuogąstavimą, jog įvedus eurą kils kainos, V.Vasiliauskas teigė,
kad kainų kilimas susijęs ne su euru, o su ekonominiais ciklais.
„Pats euro įvedimas niekaip nedaro įtakos kainoms. Čia daugiau
yra susiję su ekonominio ciklo dalykais. Jeigu pas tave yra
pakilimas, tai natūraliai kainos auga“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.
Svarbus aspektas, anot Lietuvos banko vadovo, kad būtų
garantuojamas sąžiningas kainų perskaičiavimas įvedus eurą.
„Be abejo, iš valstybės pusės turi būti priežiūra, kad
nebūtų jokių piktnaudžiavimų. Tam ir yra numatytas kainų
skelbimas pusė metų prieš euro įsivedimą“, - sakė
V.Vasiliauskas.
Anot jo, Estijoje buvo atlikta apie 7 tūkstančiai patikrinimų,
ar teisingai perskaičiuotos kainos ir ar nėra piktnaudžiavimų.
Anot V.Vasiliausko, visuomenė turi jausti, kad įstatymas
įgyvendinamas, „nes pagundų gali būti“.
Lietuva prašys Europos Sąjungos greičiau patvirtinti sprendimą
priimti šalį į euro zoną 2015 metais, siekiant išvengti proceso
komplikavimo, kai balandį prasidės rinkimai į Europos Parlamentą.
Europos Komisija paprastai apie šalių kandidačių pasirengimą
įsivesti eurą praneša gegužę arba birželį, tuomet reikia euro
zonos vyriausybių ir Europos Parlamento pritarimo.