„Turit sunkumų? Ir norėtumėt juos įveikti?“ - tipiški klausimai, kuriuos žmonėms pirmiausia užduoda tiesioginės prekybos sistemų vadovai. Jie kuria pasiturinčio, savimi pasitikinčio vadovo įvaizdį.
Taip sako su tiesioginės prekybos verslu susidūrę gyventojai.
Katedros aikštės pašonėje, „Amberton“ viešbutyje tiesioginės prekybos bendrovė „Zinzino“ surengė seminarus pradedantiesiems. Ji, atstovaudama skandinavų gamintojams, platina kavą bei maisto papildus su žuvų taukais.
Kaip vyksta seminarai, į kuriuos verslo partneriais vadinami produktų pardavėjai atlydi kitus, dažniausiai – gerus pažįstamus ar draugus?
Prie viešbučio durų naujokams pirmiausia tenka nužvelgti aukščiausios klasės BMW automobilį, apklijuotą įmonės logotipais. O seminare – patikėti, kad jiems paskaitą skaitantis žmogus, kaip ir jo bendražygiai, yra ir turtingi, ir laimingi, nes toks prekybos būdas jiems - prie širdies.
Startui reikia pinigų
Lietuvoje darbuojasi dešimt tiesioginės prekybos įmonių. Dauguma jų platina kosmetikos bei buities prekes.
Švedijos bendrovė „Zinzino“ savo produktais Lietuvoje prekiauja antrus metus, tačiau atstovybės mūsų šalyje neturi. Jos veiklos ataskaitoje nurodoma, kad iki šių metų kovo keturiose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje ir Norvegijoje – buvo užregistruota per 2880 naujų vartotojų.
Skelbiama, kad Lietuvoje pora verslo partnerių per mėnesį jau gauna 40-50 tūkst. litų pajamų, penki partneriai – per 30 tūkst. litų, dar keletas – po 10-14 tūkst. litų.
„Prekybos sistema – suorganizuota, tereikia ja naudotis: surasti žmogų, kuriam reikia tokių produktų, ir patekti į jo namus“, - pradedantiesiems skirtame seminare aiškino lektorius K.M.
Auditoriją jis patikino, kad, „pasyviosios“ pajamos – į sąskaitas plaukiantys kitų uždirbti pinigai anaiptol nėra afera. Tiesiog žmogus, prekiaudamas produktais, turi sukurti tam tikro dydžio apyvartą.
„Veiklos startui reikia maždaug 4000 litų. Tačiau keletas prekes perkančių klientų nesuneša daug pinigų. Geriau pakviesti 4 draugus tapti partneriais ir juos išmokyti tiesioginės prekybos“, - patikino K.M.
Jo teigimu, visą „Zinzino“ veiklą kontroliuoja Lietuvos tiesioginės prekybos asociacija, todėl viskas yra patikrinta - audituota, o visi mokėjimai vyksta tik per banką.
Sutartis suriša rankas
Pasidomėti, kaip dirba „Zinzino“, paakino vilnietė Giedrė S. „Turiu verslo idėją“, - kvietimo susitikti seminare ji neseniai sulaukė iš bičiulio, dirbančio automobilių prekybos įmonėje.
„Nuėjusi į seminarą, pasijutau taip, lyg būčiau patekusi į sektą. Juk ten mulkinami žmonės“, - slogų įspūdį iš seminaro išsinešė Giedrė.
Ji įsitikinusi, kad tiesioginės prekybos sistema, į kurią ji buvo kviečiama, veikia piramidės principu. Kuo daugiau verslo partnerių įgyjama, tuo daugiau pinigų byra arčiau piramidės viršūnės esantiems žmonėms.
„Pasirašant sutartį su bendrove, ant kupros užverčiama didžiulė finansinė našta, kurios nusimesti realiai neįmanoma“, - sakė Giedrė.
Pirmiausia tenka įsigyti vadinamąjį „partnerio rinkinį“, kurio kaina - 1080 eurų (apie 3730 litų). Jį sudaro informacinės brošiūros, „Zinzino“ kavos kapsulių rinkinys bei du švediški jos aparatai. „Jiedu kainuoja apie 900 eurų, kai Europoje tokio aparato kaina sukasi apie 90 eurų“, - stebėjosi Giedrė.
Sutartis sudaroma mažiausiai metams. Klientas kas mėnesį, atsižvelgiant į pardavimų plano rūšį, privalo mokėti 90-140 eurų (307- 480 litų) ar dar brangesnį abonentinį mokestį. Už šį mokestį jis gauna tris buteliukus maisto papildų. Jei mokestis brangesnis – ir kraujo testų. Už produktų atsisiuntimą tenka mokėti papildomai.
„Tokiu būdu sutartį pasirašęs žmogus įsipareigoja per metus dar apie 6000 litų atseikėti produktams. Ir nesvarbu, pavyks jam juos parduoti ar ne“, - piktinosi Giedrė.
Sutartyje numatyta, kad pardavėjas atsakingas už viską: plano įmokas, mokesčius, sąskaitų padengimą. Joje įspėjama ir apie tai, kad sutartį anksčiausiai galima nutraukti tik sumokėjus visą pasirinktojo plano įmoką už visus 12 mėnesių.
Švedijoje dirbantis „Zinzino“ vykdomasis direktorius Dagas Pettersonas patikino, kad visi „Zinzino“ verslo partneriai, kuriems yra mokami komisiniai, privalo įregistruoti individualią veiklą.
„Mūsų bendrovė kiekvieną savaitę virtualiame biure (vidinėje sistemoje) suskaičiuoja produktų pardavimą, pagal kurį išmoka komisinius. Kai pinigai pasiekia mūsų verslo partnerio sąskaitą, jis, atsižvelgiant į pasirinktą verslo formą, privalo sumokėti mokesčius“, - patikino D.Pettersonas.
Jo teigimu, visi komisiniai yra skaičiuojami ir mokami atsižvelgiant tik į produktų pardavimą.
Svarbiausia – įsigilinti į sutartį
„Sutarties šalys – pardavėjas ir pirkėjas savo nuožiūra gali nustatyti sutarties sąlygas, - terminuoto ar ne sutarties galiojimo laiko. Jei viena šalis (pardavėjas) pasiūlo, o kita (pirkėjas ar klientas) sutinka, gali būti sudaroma terminuota vienerių metų sutartis, ji tiek laiko ir galioja, - sakė Raidla Lejins & Norcous“ teisininkė, advokatė Rita Kamblevičienė.
Anot jos, teisėtai sudaryta sutartis turi įstatymo galią abiems jos šalims, tad privalu jos laikytis. Žinoma, neretai būna, kad sutartis neužtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyros. Kai viena iš šalių turi neproporcingą pranašumą, naudą, o kita šalis negauna nieko ar gauna neproporcingai mažą naudą, tuomet galima kalbėti apie esminę šalių nelygybę. Tokiu atveju nukentėjusioji šalis gali vienašališkai atsisakyti sutarties.
Vaistinėse – prasti produktai?
Vienas iš „Zinzino“ platinamų produktų – kavos kapsulės. Kitas produktas – balansiniu aliejumi vadinamas maisto papildas.
„Klausiausi seminaro, ir negalėjau atsitokėti. Nors lektorius sakė esąs gydytojas, pats šiuolaikine medicina netiki. Jis metė dėmę ant kitų maisto papildų gamintojų teigdamas, kad vaistinėse prekiaujama tik prastais, riebalų rūgščių pusiausvyros kaip reikiant neatkuriančiais žuvų taukais“, - piktinosi Giedrė.
Esą, organizmas genetiškai taip užprogramuotas, kad ląstelėse omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis turi būti vienoks, o štai klientų kraujo tyrimai rodo, kad jis nuo normos nukrypęs dešimtis kartų. Dėl to atsiranda visos baisios ligos.
Kartu su balansiniu aliejumi parduodama ir testų, - specialių adatų ir kraujui sugerti skirto popieriaus. 10 jų kainuoja per 100 eurų. Į popieriaus skiautę įsigėręs kraujo lašas ištirti siunčiamas į Norvegijos universitetinės Šv.Olafo ligoninės laboratoriją.
Šios universitetinės ligoninės vardas nuolat minimas ir testus reklamuojančiuose vaizdo filmukuose internete.
„Platiname gaminius per vaistines. Jose konkuruojame nežemindami kitų gamintojų produktų. Antraip nusižengtume ne tik maisto papildų rinką reglamentuojantiems teisės aktams, bet ir Reklamos įstatymui“, - paaiškino įvairių maisto papildų gamintojus atstovaujančios įmonės vadovė Dalia Galminienė.
Maisto papildų rinką Lietuvoje prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba. Anot D.Galminienės, jei produktai yra pagaminti ES valstybėse, Lietuvoje jų nereikia registruoti. Tačiau tam, kad įmonės galėtų juos atvežti ir parduoti, turi gauti maisto tvarkytojo pažymėjimą – turėti deramai įrengtas patalpas, rūpintis produktų ženklinimu.
„Visa tai ypač griežtai kontroliuojama. Yra patvirtinti griežti reikalavimai, kokius teiginius galima rašyti maisto papildų etiketėse ir kokių – negalima“, - sakė D.Galminienė. Pavyzdžiui, reklamuojant maisto papildus negalima naudoti jokių teiginių apie gydomąjį poveikį ar įtaką sveikatai.
Tuo tarpu tinklinės prekybos kompanija, reklamuodama savo gaminius, būtent į sveikatą sutelkia dėmesį. Seminare buvo aiškinama, kad astma, žvynelinė, kitos alerginės ligos, sąnarių, širdies ir kraujagyslių ligos – ypač dažni sveikatos sutrikimai, kurie atsiranda, kai organizme pasikeičia riebalų rūgščių santykis.
„Turime skandinavų sukurtą produktą šioms problemoms išspręsti: balansinį riebalų rūgščių aliejų“, - sakė lektorius. Jo teigimu, ir jis pats, ir jo verslo partneriai savo artimiesiems atliko kraujo testų. Jų rezultatai buvo prasti. O štai pradėjus gerti balansinį aliejų, artimųjų sveikata taisėsi tiesiog akyse.
Medikai netiki stebuklais
Norvegijoje, Šv.Olafo ligoninėje dirbančiam gydytojui Arturui Irlinui tokia prekyba „stebuklingais“ maisto papildais „kutena“ nervus.
„Šalia kvailio visada sukiojasi apgavikas, kuris iš to kvailio gyvena“, - šyptelėjo A.Irlinas.
Jo teigimu, „stebuklingas“ aliejus - tai nuo seno žinomi žuvų taukai, gaminami iš šaltuose vandenyse sužvejotų žuvų. Seniau jie buvo pigūs, skonis - prastas, tačiau naudingų medžiagų turėjo ne ką ne mažiau, nei dabartiniai.
„Tai, kad testai su kraujo lašais siunčiami tirti į Šv.Olafo ligoninę – finansinis absurdas. Norvegijoje tyrimai kainuoja brangiausiai Europoje. Juoba kad riebalų rūgščių koncentraciją kraujo plazmoje gali nustatyti bet kokia padoriai įrengta
laboratorija. Jų visur pilna“, - kalbėjo A.Irlinas.
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Arvydo Kaminsko, tiriant kraujo lašą galima nustatyti tik tas riebalų rūgštis, kurias žmogus tądien suvalgė.
„Taip, riebiosios rūgštys yra svarbios organizmui. Svarbi ir derama jų pusiausvyra. Tačiau komersantai dažnai prisidengia figos lapeliu, - dalimi tiesos.
Netiesa, kad iš kraujo lašo galima nustatyti tai, kas vyksta organizmo audinių ląstelėse. Nes kiekvienas riebalinis audinys turi savo specifiką, riebalų rūgščių rūšys bei kiekiai juose skiriasi. Diagnozei reikia išsamių, pavyzdžiui, paties riebalinio audinio tyrimų“, – patikino profesorius.
Jo teigimu, atkurti sutrikusį rūgščių balansą galima bent kartą per savaitę suvalgant riebios žuvies, pavyzdžiui, lašišos kepsnį. Riebalų rūgščių organizmas „pasiima“ ir iš rapsų ar sėmenų aliejaus.
„Reklaminėje medžiagoje naudojami tik 3 teiginiai apie produkto (omega-3 riebalų) naudą sveikatai: apsaugo nuo uždegimų, padeda išsaugoti regėjimą bei gerą širdies darbą. Jie yra ES patvirtintų leidžiamų teiginių sąraše. Tačiau siekdama išvengti nesusipratimų, įmonė šiuo klausimu papildomai instruktuos savo verslo partnerius“, - teigė D.Pettersonas.
Jis paaiškino, kad „Zinzino“ su partnere – bendrove „Bioactive Food“ yra sukūrusi testą, kuris matuoja 11 riebalų rūgščių. Esą, iki šiol Norvegijos Šv.Olafo ligoninėje buvo ištirta daugiau nei 20 testų testų.
„Seminaruose pateikiami apibendrinti tokio tyrimo rezultatai. Juose neminimi jokie kitų gamintojų produktų vardai, - aiškino bendrovės vadovas. - „Zinzino“ turi teisę informuoti, jog Šv.Olafo ligoninė yra testą analizuojanti laboratorija ir kad ji dalyvavo sukuriant testo metodą. Tai ir yra minima mūsų reklaminėje medžiagoje.”
Išlaiko atstumą
Norvegijos šv. Olafo ligoninės komunikacijos departamentas:
„Mūsų ligoninės Medicinos klinikos laboratorija (LMK) yra pasirašiusi sutartį su bendrove bendrove „BioActive Foods“. Laboratorija atlieka riebiųjų rūgščių tyrimus, kurių rezultatus siunčiame jai, o ji – antrinei įmonei „Zinzino“. Pastaroji ir sumoka už tyrimus.
LMK atsako tik už tyrimų kokybę. Ji nevertina tyrimų rezultatų ir neteikia užsakovams jokių rekomendacijų. Juo labiau, nežino, kam naudojami tyrimų duomenys.
Pati LMK neturi jokių ryšių su „Zinzino“ bendrove. Nei ji, nei „BioActive Foods“ neturi teisės naudotis Šv.Olafo ligoninės vardu arba simbolika. Be to, sutartyje, sudarytoje su pastarąja įmone yra numatyta, kad draudžiama minėti mūsų ligoninės vardą rinkodaros bei reklamos tikslais ar aprašant produktus.“
Svarbiausia – parduoti
Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos vadovas Gintautas Zaleckas:
„Riba, skirianti legalią tiesioginę prekybą nuo nelegalios, - trapi. Tiesiogine prekyba nėra laikytinos piramidinės pardavimo schemos, kitaip dar vadinamos grandininėmis pardavimo schemomis (angl. „pyramid selling“). Jos yra laikomos neteisėtomis ir draudžiamomis.
Bendrovė „Zinzino“ yra tiesioginės prekybos asociacijų narė ir Baltijos, ir Skandinavijos šalyse. Ji įsipareigojo laikytis etiško verslo standartų dirbdama ir su vartotojais, ir su savo produktų pardavėjais – verslo partneriais. Iki šiol „Zinzino“ neturėjo problemų, susijusių su verslo etika.
Svarbu yra tai, kad jos rinkodaros bei išmokų sistemoje dalyvauja tik verslo partneriai. Jei žmonių nedomina verslo galimybė, jie paprasčiausiai gali tapti klientais, - apsipirkti bei naudotis tam tikromis nuolaidomis. Tų paprastų klientų ir yra dauguma.
Tam tikras verslo partnerio statusas įpareigoja turėti ir tam tikrą skaičių aktyvių klientų. Kiti užverbuoti partneriai neskaičiuojami. Reikia patiems nuolat dirbti
Naujų klientų ir verslo partnerių verbavimas yra svarbi tiesioginės prekybos užduotis, kaip kad plėtra yra svarbi bet kokiam verslui. Tačiau tiesioginio pardavėjo sėkmė labiausiai priklauso nuo produktų ir paslaugų pardavimo. Verbavimas nėra būtinybė.