Ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Švedijos-Baltijos valstybių verslo forume „Swedbank“ Lietuvoje vadybos pirmininkė ir administracijos vadovė Dovilė Grigienė pabrėžė, kad norint, jog Baltijos šalių ekonomikos augtų greičiau tiesiog laukti geresnių dienų nepakanka, reikia ir papildomų pastangų.
Jai antrino ir „Swedbank“ Latvijoje vyriausiasis ekonomistas Martinsas Kazaksas, kuris sakė, kad reikia įstatymų leidėjų darbo – struktūrinių reformų. Visų pirma, švietimo, darbo santykių ir inovacijų klimato srityse.
Rūpinosi saugumu
D.Grigienė pastebėjo, kad bankinėje įmonių ir atskirų individų veikloje atsispindi jų lūkesčiai apie ateitį.
„Šiemet žmonės rinkosi saugesnius produktus, pavyzdžiui, gyvybės draudimą, tai reiškia, kad kol jie nesijaučia labai saugiai. Galbūt prisimena, kas atsitiko per krizę ir bijo, kad tai gali ir vėl pasikartoti“, – kalbėjo ji.
Naujosios „Swedbank“ vadovės manymu, kol kas pagrindinis lietuvių ir kitų Baltijos šalių prioritetas yra apsaugoti savo ateitį.
Tiesa, paskutinį metų ketvirtį ji sakė pastebėjusi atsargų optimizmą, ir tai laiko geru ženklu.
„Gal jis iš dalies buvo lemtas sezoniškumo, tačiau bankas jau ruošia projektus kitiems metams ir mes prognozuojame, kad 2014 metai visiems ekonomikos dalyviams bus geresni, nei sekę prieš tai“, – laukti geresnio rytojaus skatino ji.
D.Grigienė nudžiugino ir pasiskolinti norinčiuosius, nes sakė, jog bankų sektoriui kiti metai taip pat bus geri – daugiausiai dėl bendro ekonomikos augimo – todėl galima tikėtis didesnio kreditavimo. Tačiau tas padidėjimas neturėtų būti tikrai labai ženklus.
Viskas bus, kaip buvę
M.Kazaksas džiaugėsi, kad pagaliau beveik sugrįžo iki krizės buvusi dalykų tvarka.
Nors 2008 ir 2009 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP smarkiai smuko, vėliau priimti sprendimai imtis taupymo priemonių davė rezultatų ir šiandien esame atsitiesę bei ruošiamės naujam šuoliui.
Latvis šmaikštavo, kad Baltijos šalims paslaugą padarė ir graikai, kurie su savo problemomis perėmė dėmesį į save. Tuo metu Baltijos šalys šiandien laikomos pavyzdžiais, ką reikėjo daryti krizės metais.
Anot jo, pilną atsigavimą išvysime 2015-2016 metais. Tačiau 2006 ar 2007 metų euforijos jau niekada nepamatysime.
Tik Latvija nuo savo kaimynių gali atsilikti, nes ten burbulas buvo didesnis, todėl ir atsigauti jai reikia daugiau laiko.
Atlyginimai augs neišvengiamai
„Swedbank“ Latvijoje vyriausiasis ekonomistas sakė, kad kol kas vidaus paklausa Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis, tačiau ilguoju laikotarpiu juo ir vėl bus eksportas.
Dėl šio nestojančio augimo atlyginimai, jo manymu, ateityje tikrai augs, problemų kilti gali tik atskiroms įmonėms, kurios nespės didinti savo produktyvumo taip pat greitai, kaip keičiasi makroekonominė situacija.
