Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, dalis šių žmonių – sezoniniai emigrantai. Šių ryšiai su Lietuva labai tamprūs, todėl būtų neteisinga juos įrašyti į prarastus šalies gyventojus.
Vis dėlto susirasti veiklos tiems, kurie neturi kvalifikacijos, Lietuvoje bus sudėtinga. N.Mačiulis spėja, jog natūralus nedarbo lygis Lietuvoje siekia 10 procentų. Tai reiškia, kad tokiam kiekiui žmonių stinga tinkamos kompetencijos darbui susirasti, o ir darbo vietos jiems nebus sukurtos.
Kuriant naujas darbo vietas nežymiai pagelbės ir renovacija. O prie bendro Lietuvos BVP daugiaubučių atnaujimas 2014-aisiais ir 2015-aisiais prisidės 0,3 procento.
Tiems, kas dirba, „Swedbank“ siunčia gerą žinią apie vidutinio darbo užmokesčio augimą: jis šiais metais sieks 5 proc., kitąmet – 6 procentus.
Koją pakišo naftininkai ir trąšų gamintojai
Tiesa, „Swedbank“ pakoregavo savo prognozes Lietuvos ūkiui šiems ir ateinantiems metams. Jei anksčiau manyta, kad jos atitinkamai bus 4 ir 4,5 proc., tai dabar sakoma, jog reikėtų laukti šiais metais Lietuvos BVP augs 3,7 proc., o 2015 m. - 4,2 procento.
O pernai, nors ir namų ūkiai vartojo daugiau, ir investicijų šuolis fiksuotas, panašu, kad Lietuvos ekonomika augo 3,3 procento.
Kaip aiškino N.Mačiulis, geresniems rezultatams koją pakišo neigiamos tendencijos, išryškėjusios Lietuvos eksporto duomenyse. Tai susiję su keliais sektoriais: žemės ūkiu, naftos apdirbimo ir cheminių produktų sektoriais. Pastarosios dvi šakos susiduria su rimtomis konkurencingumo problemomis. To pakako, kad jie pakeistų bendrus Lietuvos eksporto rodiklius.
Vis dėlto „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį, jog pastaruosius keletą metų Lietuvos ekonomika augo nedidėjant paskolų portfeliui. Nepaisant to, ūkio kilimas buvo gana spartus. O šiais metais turėtų augti tiek gyventojų, tiek verslo paskolų portfelis.
Labiausiai prie šalies ūkio augimo tiek šiais metai, tiek ateinančiaisiais prisidės po 4,5 proc. kilsiantis namų ūkių vartojimas.
Gąsdina defliacija
„Swedbank“ ekonomistas teigia, kad pasaulio ekonomikos augimas yra vis tvirtesnis, o išorinė ekonominė aplinka ir toliau stabilizuojasi. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimas, pernai nesiekęs 3 proc., šiemet paspartės iki 3,5 proc., o 2014 m. bus beveik 4 procentai. Tačiau, nepaisant spartesnio augimo, išlieka nemažai iššūkių ir rizikos šaltinių.
Vienas jų – defliacija Europos Sąjungoje. N.Mačiulis numato, kad pasirodžius bet kokiam ženklui, kad infliacija Europoje mažėja, Europos centrinis bankas (ECB) gali imtis agresyvesnės politikos, tarkime, mažinti bazines palūkanas. Kad jos gali imti didėti, pasak „Swedbank“ ekonomisto, tikėtina 2015 m. antroje pusėje.
Bazinių palūkanų mažinimas – ne vienintelis ECB turimas instrumentas. Jis taip pat gali nustatyti neigiamas palūkanas komercinių bankų indėliams centriniame banke, pasiūlyti likvidumo paskolas bankams arba pirkti vertybinius popierius. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto manymu, labai tikėtina, kad vienas ar net keli šie instrumentai šiemet bus panaudoti.
„Euro zonos politikai sunerimę dėl defliacijos rizikos. Gali atrodyti keistai, kad kainų mažėjimas vertinamas kaip pavojus, tačiau Japonijos patirtis rodo, kad kainų ir atlyginimų mažėjimo spiralė – pavojingas reiškinys. Tikėtina, kad Europa tokio scenarijaus stengsis išvengti – mėgins padidinti infliaciją“, - įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Jis sakė, kad pasaulio ekonomikos augimas išlieka labai netolygus – JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija šiemet augs sparčiau nei pernai, o Prancūzijos ir Italijos ekonomikos vis dar bus stagnacijoje. Esant tokiam netolygumui centrinių bankų ir vyriausybių ekonominė politika turės itin didelės įtakos ateities perspektyvoms. Rizikos šaltiniu išlieka ir didžiosios besivystančios rinkos – Brazilija, Rusija, Indija – kenčiančios nuo išorinio disbalanso ir konkurencingumo trūkumo.
