Didesnės palūkanų normos įspėja apie lėtėjančią ekonomiką

Pastarąsias savaites viso pasaulio investuotojų dėmesį prikaustė įvykiai besivystančių šalių rinkose. Priverstos ieškoti skubių priemonių, kaip sumažinti nacionalinės valiutos kurso kritimą ir suvaldyti kylančią infliaciją, viena po kitos Turkija, Indija, Brazilija bei Pietų Afrikos Respublika (PAR) paskelbė didinančios bazines palūkanų normas.

Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Mickus

Feb 12, 2014, 10:19 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 10:35 AM

Indijos centrinis bankas palūkanų normas padidino nuo 6,75 iki 7 proc., PAR – nuo 5 iki 5,5 proc., Brazilija – nuo 10 iki 10,5 procento. Aukščiausiai kartelę kilstelėjo Turkija, palūkanų normos dydį pakeldama dvigubai, iki 10 procentų.

Turkijos šalies centrinio banko žingsnį ekspertai įvertino santūriai, abejodami dėl ilgalaikės sprendimo naudos. Nors bazinių palūkanų normos didinimas ir leis pristabdyti Turkijos lyros kurso kritimą, poveikis bus trumpalaikis.

Staigus bazinės palūkanų normos šuolis gali sulėtinti paskolų rinkos ir vidaus vartojimo augimą, potencialūs investuotojai dėl neprognozuojamos centrinio banko politikos taip pat bus linkę atidėti investicinius planus.

Atsakas į rinkų svyravimus

Bazinių palūkanų normos didinimas – centrinių bankų atsakas į didelius valiutų rinkos svyravimus, sulaukusius nemenko investuotojų dėmesio. Sausio mėnesį labiausiai svyravo Turkijos, Indijos, Brazilijos, Meksikos bei Rusijos nacionalinių valiutų kursai.

Vien per pirmąsias tris sausio mėnesio savaites Turkijos lyros ir euro kursas nukrito beveik 8 proc., po to sekė 5 proc. augimas. Panašūs valiutų vertės svyravimai fiksuoti ir kitose besivystančių šalių valiutų rinkose.

Aštrėjanti situacija besivystančiose šalyse didelius svyravimus sukėlė ir akcijų rinkose. Vien per sausio mėnesį iš pasaulio akcijų rinkų pasitraukė maždaug 2,5 trilijonai JAV dolerių, o besivystančių šalių akcijų rinkų vertės sumažėjo 7 proc. Panašu, kad pinigams iškeliaujant iš besivystančių rinkų, lieka vienintelis būdas juos sulaikyti – didinti bazinę palūkanų normą.

Kam tai naudingiausia?

Krentantys šalių nacionalinių valiutų kursai vietinėje rinkoje pagaminamą produkciją padaro pigesnę užsienio pirkėjams, o didelis pinigų kiekis išsivysčiusiose šalyse skatina didesnį vartojimą. Todėl akivaizdu, kad esama padėtis yra palankiausia į eksportą susitelkusiam besivystančių šalių verslui bei į vidaus vartojimą ir finansavimą orientuotiems išsivysčiusių šalių sektoriams.

Kita vertus, besivystančiose rinkose didinamos bazinės palūkanų normos gali sumažinti skolinimąsi bei padidinti gyventojų ir verslo vengimą pirkti didesnę vertę turinčius pirkinius.

O dėl galimo ūkio sulėtėjimo bei nepalankios darbo rinkos perspektyvos gyventojai sumažins ir kasdieninių pirkinių krepšelio vertę. Tad tokioje aplinkoje neigiamą efektą turėtų patirti besivystančių šalių į vidaus vartojimą orientuoti sektoriai.

Ar laukti pasaulio ekonomikos lėtėjimo?

Bazinių palūkanų normų didinimo maratonas besivystančiose rinkose sufleruoja ir galimą pasaulio ūkio ekonomikos sulėtėjimą. Tokios šalys, kaip pavyzdžiui, Indija, Brazilija, Rusija, Kinija bei Turkija yra vienos iš didžiausią indėlį pasaulio ūkio augimui suteikiančių besivystančių šalių.

Didėjančios palūkanų normos pristabdys vidaus vartojimą, paveiks bendrovių pelningumo rezultatus ir bus vienas iš besivystančių šalių ūkio plėtrą neigiamai veikiančių veiksnių.

Išsivysčiusios rinkos išliks stabilios

Nors šiuo metu daugiausia nerimo kelia besivystančios rinkos, kyla klausimas, kaip stipriai įvykiai jose paveiks išsivysčiusias rinkas, kuriose praėjusiais metais buvo stebimi gerėjantys ūkio rodikliai. Žinoma, šios neigiamos nuotaikos atsispindi beveik visose pasaulio akcijų rinkose, tačiau vertinant iš ūkio augimo perspektyvos, išsivysčiusiose šalyse ir toliau turėtume stebėti atsigavimo tendenciją.

Išsivysčiusiose šalyse šiuo metu vyrauja atsigaunančios ekonomikos tendencijos, maža infliacija bei rekordiškai mažos bazinės palūkanų normos, kurios neturėtų būti didinamos iki pat antrosios 2015 metų pusės.

JAV federalinių rezervų banko pradėtas ekonomikos skatinimo mažinimas šiek tiek prislopino investuotojų norą rizikuoti, tačiau Europos centrinis bankas ir toliau ketina palaikyti ekonomikos skatinimą išlaikydamas mažą bazinę palūkanų normą ir pradėdamas naują lengvatinių paskolų bankams programą.

Panašios pozicijos laikosi ir Japonijos centrinis bankas, kuris dar praėjusių metų pradžioje padidino toleruotiną infliacijos ribą nuo 1 iki 2 proc. bei pranešė apie 130 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo programą.

Tokia centrinių bankų politika prognozuoja ir toliau didėsiantį pinigų kiekį ekonomikoje, o tai palaipsniui turėtų mažinti nedarbo lygį, skatinti skolinimą bei vidaus vartojimą.

Edgaras Mickus yra „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento investavimo konsultantas

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.