„Nuo 2009 m. akcizas benzinui buvo padidintas trečdaliu, o pridėtinės vertės mokestis – nuo 18 iki 21 procentų. Šiandien mokesčiai sudaro net pusę benzino kainos, tad mokesčių mokėtojai jau dabar sumoka per daug mokesčių už naudojimąsi automobiliais. Šie mokesčių didinimai turėjo būti laikini, buvo žadėta, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) bus sumažintas krizei pasibaigus. Tačiau užuot mažinusi mokesčius, valdžia ketina vėl skriausti paprastus mokesčių mokėtojus“, – teigia LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.
Jeigu gyventojas per metus nuvažiuoja 30 tūkst. km automobiliu, suvartojančiu 10 litrų benzino šimtui kilometrų, vien nuo degalų jis sumoka apie 7 tūkst. litų mokesčių per metus.
LLRI kritikuoja tai, kad naująjį mokestį tektų mokėti iš jau apmokestintų pajamų. K.Leontjeva taip pat primena, kad automobiliai įsigyjami iš apmokestintų pajamų, o kai kuriais atvejais ir pats įsigijimas apmokestinamas PVM.
„Automobilių mokestis sunkiausiai užgultų mažiausiai uždirbančiųjų pečius. Užuot didinus mokesčių naštą, valdžia turėtų sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas. Šiemet viešojo sektoriaus išlaidos (be ES lėšų) bus kone pusantro milijardo didesnės nei pernai. Jeigu pensininkai yra pirmoje vietoje, siūlome mažinti išlaidas kitiems ir iš sutaupytų lėšų kompensuoti pensijas”, – siūlo K.Leontjeva.
Pernai už benziną, dyzeliną ir degalams naudojamas suskystintas dujas Lietuvoje sumokėta 1,8 milijardų litų akcizų. Įstatymu numatyta, kad keliams skiriama tik 55 proc. šių lėšų.
