„Šie skaičiai nėra visiškai nauji, tai ne šių metų rezultatas. Tai jau dešimtmetį besitęsianti situacija, kai atotrūkis tarp vadovaujančiųjų ir darbuotojų elementariai yra didelis. Galiu pasakyti, kad sveikatos sistemoje tas skirtumas dar didesnis“, – sakė A. Sysas.
Pasak Seimo vicepirmininko, Lietuvoje vadovų atlyginimai yra didesni nei Latvijoje ir Estijoje. „Padaryto darbo ir sukurto pelno paskirstymas mūsų valstybėse labai skirtingas“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo socialdemokratas.
Jo nuomone, nepagrįstai mažus atlyginimus savo darbuotojams mokančioms įmonėms neturėtų būti leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes taip jos sumažina savo sąnaudas ir gali darbus atlikti pigiausiai.
Kita vertus, A. Sysas skatino ir pačius darbuotojus nesitaikstyti su esame padėtimi ir kovoti dėl savo darbo užmokesčio.
„Praėjusią savaitę Aukščiausiasis teismas pripažino, jog viešojo transporto darbuotojų streikas yra teisėtas, nors prieš tai tos bylos iki AT ėjo beveik trejus metus ir dviejų instancijų šis streikas buvo pripažintas neteisėtu.
Darbuotojai neprašė prisiteisti pinigų, tai buvo grynai politinis dalykas. Manau, kad kai toks atvejis bus kitą kartą, žemesnės instancijos teismas jau negalės priimti sprendimo, draudžiančio žmonėms streikuoti“, – kalbėjo jis.
Pasak Seimo vicepirmininko, darbuotojai dažnai nemato tikslo kovoti už savo teises, o tai, anot jo, yra dar viena priežastis „pirkti bilietą į vieną pusę“ ir emigruoti.
Jo teigimu, Lietuvoje susiklosto paradoksali situacija, kai įmonių pelningumas jau viršijo situaciją iki 2008 m. finansinės krizės, o atlyginimai vis dar yra mažesni.
„Pelningumas auga, darbo našumas auga, o darbo užmokestis beveik nejuda. Mes jau viršijome 2008 m. pelningumą, o darbo užmokestis - dar ne. Tai kas pasiima tuos pinigus? Vadinasi, pasiima dalis šeimininkų ir akcininkų, kurie aukštesnes pareigas užimantiems vadovams sumoka dideles algas“, – kritiškai padėtį vertino A. Sysas.
Socialdemokrato teigimu, tam įtakos gali turėti ir netobula valstybės mokesčių surinkimo sistema. Kaip galimą išeitį jis mato progresinių mokesčių įvedimą.
„Esu šalininkas to, kad Lietuvoje mokesčiai yra nepagrįstai sutvarkyti. Jei žiūrėtume į valstybes, kur atotrūkiai (tarp vadovų ir darbininkų algų – Red.) yra mažiausi, tai ten mokestinė sistema yra visiškai kitokia – progresiniai mokesčiai taikomi visoms pajamoms ir turtingieji moka didesnius mokesčius“, – sakė jis.
Šią savaitę tarptautinė konsultacijų bendrovė „Hay Group“ paskelbė, kad darbininko alga Lietuvoje yra vidutiniškai 7,4 karto mažesnė nei vadovo atlyginimas.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šis skirtumas siekia 3,4 karto, o Estijoje – 6,2 karto, Latvijoje – 5,9 karto.
Anot bendrovės atlikto tyrimo, nepaisant gerėjančių įmonių rezultatų ir didėjančių darbuotojų lūkesčių, šiais metais bazinių atlyginimų biudžetai augo nežymiai – vidutiniškai 1,7 procento. Beveik trečdalis (29 proc.) Lietuvos įmonių bazinių atlyginimų nekėlė.
