Intrigų ir neskaidrių interesų kone dešimtį metų pančiota Nacionalinė elektroninė sveikatos informacijos sistema šiemet pagaliau pakėlė galvą. Tačiau kol sveikatos portale sukauptais duomenimis galės naudotis visi pacientai ir gydymo įstaigos, prireiks dar gerų metų.
Telemedicina yra viena elektroninės sveikatos informacijos sistemos sudėtinių dalių. Medikai, internetu persiųsdami operacijų ar tyrimų vaizdus, gali konsultuotis vieni su kitais. Tačiau tuo, kas vyksta Lietuvoje, jie nėra patenkinti.
Medicinos sektoriaus bendrovės „Baltic Orthoservice“ antrinė įmonė „Balticrad“ vienija gydytojus radiologus, teikiančius diagnostikos paslaugas.
Pasak „Baltic Orthoservise“ generalinio direktoriaus, technikos mokslų daktaro Gedimino Kostkevičiaus, Europos komisijos užsakymu ES valstybėse bei Turkijoje, Norvegijoje, Islandijoje atlikti tyrimai liudija, kad mūsų šalis, įgyvendindama elektroninę sveikatos programą pagal daugumą vertinimo kriterijų velkasi paskutinėje vietoje.
„Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras pakilo į kryžiaus žygį prieš gydytojus, kurie dirba daugiau kaip trijose darbovietėse. Nors neretai tai daroma vien todėl, kad Lietuvoje gydymo įstaigos neturi galimybės internetu apsikeisti diagnostine informacija“, – paaiškino G.Kostkevičius.
– Kas bendro gali būti tarp gydytojų – devyndarbių ir elektroninės sveikatos sistemos, tiksliau- vienos iš jos sudėtinių dalių – telemedicinos? – paklausėme G.Kostkevičiaus.
– Nors ministerija ir neįžvelgia ryšio, jis yra. Daug gydytojų priversti tapti devyndarbiais ir dėl to, kad Lietuvoje beveik neteikiamos telemedicinos paslaugos.
Gydytojų radiologų darbo vietos yra sutelktos ten, kur veikia medikus rengiantys universitetai – Vilniuje ir Kaune bei dar trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pastaruosiuose yra įsikūrę apie 41,5 proc. šalies gyventojų, o juose namus ir savo pagrindinę darbovietę turi net 325 Lietuvos radiologai maždaug iš 370. Provincijos ligoninės susipirko rentgenologinių tyrimų įrangą, bet joms stinga gydytojų radiologų. Tyrimus gali atlikti radiologas technologas, bet juos įvertinti ir aprašyti vis tiek privalo gydytojas.
Dauguma jų gyvena didžiuosiuose miestuose, bet kaip prisikasti iki jų provincijos gydymo įstaigoms?
Ministrui kelia nuostabą, kaip gydytojas, kurio pagrindinė darbovietė yra, pavyzdžiui, Klaipėdoje, dar gali dirbti Radviliškyje, Rokiškyje ir kitur. Ir kaip jis suskumba nukakti į visas tas gydymo įstaigas.
Matyt, ministro patarėjai yra prasti. Nes jam nepaaiškina, kad bent radiologai į provincijos ligonines užklysta nedažnai.
– Tai gal tos ligoninės be vargo apsikeičia su didžiųjų miestų gydytojais radiologinių tyrimų vaizdais?
– Apsikeičia, bet ne taip, kaip norėtųsi. Radiologiniai tyrimai jose dažniausiai įrašomi į kompaktinius diskus ir per kurjerių įmones nusiunčiami gydytojui radiologui į didmiestį. Jis įvertina tyrimus ir aprašo – pateikia diagnostines išvadas.
– Kodėl iki šiol Lietuvoje egzistuoja toks primityvus keitimosi medicinos informacija modelis?
– Nes dar nedaug mūsų šalies gydymo įstaigų turi radiologinių vaizdų archyvavimo bei persiuntimo įrangą ir gali internetu bendrauti su gydytojais radiologais.
Visose išsivysčiusiose ir mažiau išsivysčiusiose šalyse gydytojai radiologai, norintys papildomai užsidirbti, šalia pagrindinės darbovietės dar įsidarbina ir vienoje iš teleradiologijos paslaugas teikiančių kompanijų, aptarnaujančių gydymo įstaigas.
Tyrimai peržiūrimi ir aprašomi naudojant elektroninės komunikacijos priemones. Bet medikams tenka paisyti sąlygos – radiologai gali dirbti ne daugiau kaip poroje gydymo įstaigų.
– Gal tam, kad gydytojo radiologo paslaugos galėtų būti teikiamos per atstumą, Lietuvoje trūksta įrangos – specialių serverių, greitaeigio interneto?
– Įrangos dar trūksta, ypač provincijoje, tačiau kyla ir kitokių sunkumų.
Gydymo įstaigos, norėdamos gauti iš teritorinių ligonių kasų radiologinių tyrimų kvotą, nes tik už juos sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, turi pateikti įrodymus, kad jose dirba ir gydytojai radiologai.
Tad ligoninės ar poliklinikos yra pasiryžusios mokėti gydytojui vien už įsidarbinimą, kad tik turėtų ką parodyti teritorinėms ligonių kasoms.
Tokia situacija susiklostė ne tik radiologijoje. Neseniai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) trišalės tarybos posėdyje vienas Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovas išdrįso viešai pasakyti, apie ką visi kalba pašnibždomis.
Jis prakalbo apie tai, kokios keistos etatų politikos tenka imtis gydymo įstaigoms, kad tik jos neprarastų licencijos vienai ar kitai medicininės paslaugai teikti. Jos fiktyviai įdarbina specialistus tik tam, kad galėtų įrodyti, jog atitinka visus akreditavimo reikalavimus.
– Ar dera smerkti provincijos ligonių vadovus, jei jie fiktyviai įdarbina specialistus?
– Anaiptol. Pacientai juk gauna galimybę radiologinį tyrimą pasidaryti arti namų, nors tyrimo duomenis vėliau apibendrina kompetentingas didmiesčio gydytojas. Tad jei ministerija nuoširdžiai trokšta išguiti gydytojų devyndarbystę, trumpiausias kelias tai padaryti – atšaukti tokią archainę tvarką ir skirti gydymo įstaigoms radiologinių tyrimų kvotas ne tik atsižvelgiant į jose įdarbintų radiologų kiekį, bet ir jų turimas sutartis su teleradiologijos paslaugų įmonėmis.
Tai ne tik paskatintų teleradiologijos ir kitų telemedicinos paslaugų plėtrą Lietuvoje. Juo labiau, kad sąlygų tam yra, nes interneto sparta ir skvarba Lietuva tarp kitų pasaulio valstybių nusileidžia tik Pietų Korėjai. Kartu mūsų šalis būtų ištraukta iš paskutinės vietos Europos elektroninės sveikatos sistemoje. – Kaip manot, kodėl iki šiol ministerija to dar nepadarė? Juk elektroninė sveikatos informacijos sistema yra viena pagrindinių ES prioritetų 2014-2020 metais?
– Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad inovatyvioms technologijoms daug dažniau pirmenybę teikia privačios klinikos, nei viešosios gydymo įstaigos.
O kadangi ministras yra paskelbęs privatininkams „šventąjį karą“, nei teleradiologijos, nei telemedicinos neturėsime tol, kol didžiųjų miestų viešosios gydymo įstaigos neišsijudins ir nepradės teikti šių paslaugų.
Žinant pastarųjų inerciją ir nelankstumą sumokant gydytojams už jų darbą, drįstų prognozuoti, kad greičiau sulauksime naujos vyriausybės, nei telemedicinos paslaugų plėtros Lietuvoje.
Starto laukiama po metų
Normantas Dučinskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos koordinavimo skyriaus vedėjas:
„Šiuo metu ministerija įgyvendina Vidurio ir Vakarų Lietuvos telekardiologijos projektą. Jis bus baigtas kitąmet. Rytų Lietuvos gydymo įstaigose telekardiologija jau veikia nuo 2008-ųjų, – jos tarpusavyje internetu keičiasi širdies tyrimų duomenimis. Todėl Santariškių klinikų gydytojai gali pakonsultuoti kolegas provincijoje.
Teleradiologios plėtrai sudarysime galimybę, kai 2015-ųjų pradžioje baigsime sukurti centrinės sistemos medicininių vaizdų archyvo posistemę. Tuomet vienos gydymo įstaigos radiologinius vaizdus galės elektroniniu būdu pateikti centrinei sistemai, kitos – jais naudotis, konsultuodamos pacientus.
Kai didžiųjų ligoninių specialistai galės vertinti radiologinių tyrimų vaizdus, pacientams nebereikės jų, sukrautų į kompaktinius diskus, vežti iš vienos ligoninės į kitą. Be to, pats pacientas, prisijungęs prie centrinės sistemos, galės tą vaizdą parodyti jį gydančiam gydytojui.
Tad mūsų užduotis – galutinai sukurti infrastruktūrą medicininiams vaizdams perduoti, kad tolimesniuose jos plėtros etapuose ligoninės galėtų jungtis prie minėtos centrinės sistemos ir keistis vaizdais.
Šiuo metu yra įgyvendinami 29 projektai, – apskričių ligoninėse ir jų partnerėse diegiamos informacinės elektroninės sveikatos sistemos. Projektuose dalyvauja apie 170 gydymo įstaigų“.
