Verslo iššūkiai - vienoms durims užsidarius, teks atverti kitas

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos ūkininkams ir maisto perdirbėjams su trenksmu užsivėrusios Rusijos maisto produktų rinkos durys sunerimti privertė ne tik juos, bet ir kitus Lietuvos verslininkus, kurie vienaip ar kitaip bendradarbiauja su didžiąja kaimyne.

Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Vizgirda

Sep 11, 2014, 2:13 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 4:32 PM

Netvirta ekonominė padėtis ir nenuspėjami Rusijos veiksmai ne vieną eksportuojančią įmonę privertė sunerimti: "Galbūt kitą kartą bus mūsų eilė"?

Tačiau kai vienos durys užsidaro, atsiveria kitos, taigi vis daugiau akių krypsta į dar neišnaudotas ar primirštas eksporto kryptis, pavyzdžiui, į JAV.

Istorija kartojasi

Vis dėlto tai nėra pirmas kartas, kai Lietuva turi pakeisti eksporto partnerius.  

1998 metais kilusi Rusijos finansų krizė uždarė šios šalies rinką lietuviškoms prekėms. Mūsų šalyje pagamintų produktų  eksportas į Rusiją sumažėjo 65,6 proc., o šalies ekonomikos spartų augimą staiga pakeitė nuosmukis.

Lietuvos verslininkams, praradus Rytų rinkas, reikėjo perbraižyti eksporto žemėlapį ir ieškoti kelių į Vakarus, pirmiausia į Europos Sąjungos, Vidurio bei Rytų Europos valstybes, Ameriką.

Tuo pasinaudojo vaisių ir daržovių augintojai, nes dėl kilusios krizės jų eksportas krito 28 proc.: nuo 145 mln. iki 105 mln. litų.

Tačiau jiems pavyko pakeisti eksporto kryptį iš Rytų į Vakarus, - į ES šalis, ir jau po metų tarptautinė prekyba šoktelėjo 38 proc. ir pasiekė 171 mln. litų.

Tai - tik vienas pavyzdys, kaip, pakeitusi eksporto partnerius, valstybė gali išbristi iš gręsiančios ekonominės krizės, patyrusi kuo mažiau nesėkmių.  

Lietuvos prekyba su JAV

Nors Jungtinių Valstijų rinka yra labai didelė ir dauguma gamintojų ją vertina kaip neišnaudotų prekybos galimybių zoną, ji niekada nebuvo pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė. Lietuvos verslininkai jau daug metų nesėkmingai trypia JAV rinkos slenkstį, norėdami tiekti savo produkciją.

Po Rusijos krizės būta nedidelio suaktyvėjimo, bet tas nedidelis prekybos atsigavimas buvo apgaulingas, - pastaraisiais metais  prekyba su Amerika augo labai lėtai. 2013 m. Lietuvos eksportas į JAV sudarė tik 2,7 proc. viso Lietuvos eksporto. Daugiausiai buvo eksportuojama trąšų, mineralinio kuro, mineralinės alyvos, distiliavimo produktų bei baldų.

Todėl savaime kyla  kausimas, kodėl viena didžiausių mūsų strateginių politinių partnerių lieka ekonominės partnerystės paraštėse?

Žinoma, Amerikoje yra viena didžiausia pasaulyje perkamoji galia. Tačiau kliūčių, kurios mūsų šalies verslininkams trukdo įsitvirtinti JAV rinkoje, yra kuo įvairiausių. Vienas jų - atstumas ir didelės transportavimo išlaidos.

Kitas - milžiniškos prekybos apimtys, kai produkcijos prašoma ne kilogramais, bet tonomis, konteineriais. Jei verslas staiga nebegali pirkėjo aprūpinti prekėmis, jis iš karto iškrenta iš žaidimo –  jo vietą užima konkurentai. Be to, Amerikos prekybos sistema smarkiai skiriasi nuo Europos Sąjungos, todėl atsiranda sertifikavimo problemų. Joje keliami aukšti kokybiniai, ypač su maisto sauga susiję reikalavimai, - tenka suderinti standartus. Dideli ir muitai.

Nors Jungtinės Valstijos užima tik 11 vietą tarp visų užsienio prekybos partnerių, verslas laukia šiltesnių vandenų investicijoms. Šiuo metu Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos artėja prie transatlantinės laisvos prekybos sutarties pasirašymo.

Ją pasiekus, visoms ES šalims, taigi, ir Lietuvai, eksporto trukdžiai stipriai sumažėtų.

Lietuva jau dabar turi teigiamą prekybos balansą su JAV. Nepaisant visų muitų tarifų ir netarifinių kliūčių mūsų šalis eksportuoja į JAV daugiau nei importuoja. Taigi jei dabartiniai muitų tarifai būtų panaikinti, o netarifiniai barjerai ir techninis reglamentavimas - sumažinti iki minimumo, Lietuvos prekių eksportas į JAV tūrėtų smarkiai padidėti. 

Ryžtinguosius lydi sėkmė

Amerikos rinka Lietuvos verslininkams vis dar sukelia nemažai galvos skausmo, tačiau visuomet yra tų, kurie nepaisant iškylančių kliūčių – bando, bando ir laimi.

Pieno perdirbimo įmonė „Pieno Žvaigždės“ savo gaminius jau kuris laikas eksportuoja į JAV. Nors jų eksportuojami prekių kiekiai iki šiol buvo simboliški, paskutiniu metu prekyba po truputi auga.

Vienas iš sėkmę įmonei nešančių komponentų - patikimi partneriai ir tarpininkai, kurie jau pažįsta tiek pačią rinką, tiek vartotoją. Su pirkėjais taip pat tenka susipažinti, išsiaiškinti jų poreikius, tačiau laikui bėgant juos galima pripratinti prie savo produktų. Vienas iš iššūkių, su kuriuo „Pieno Žvaigždės“ susidūrė eksporto pradžioje - didelis atstumas, kuris ypatingai svarbus trumpalaikio vartojimo produktų rinkoje.

Būtina įvertinti gana ilga gabenimo laiką ir rinktis kuo ilgiau galiojančias prekes. Šiuo metu įmonė numato rimčiau skverbtis į Ameriką ir vykti ieškoti naujų prekybos partnerių, kanalų bei galimybių. Tad nors Amerikos rinka yra didelė ir norint joje įsitvirtinti reikia apsišarvuoti kantrybe, susidraugavus su ja, galima tikėtis gerokai didesnės apyvartos nei aplinkinėse šalyse.

Tadas Vizgirda yra Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.