R. Šadžiaus prognozė: PVM surinkimo planas nebus įvykdytas

Šiemet nebus surinktos planuotos

R.Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
R.Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS, ELTA ir lrytas.lt inf.

Oct 16, 2014, 10:02 AM, atnaujinta Jan 27, 2018, 3:25 AM

„Manau, kad iš tikrųjų, galima šnekėti apie tendencijas ir turėtume mokesčių planą šiais metais įvykdyti, ir matosi, kad akcizų planas bus viršytas, - kiek viršytas, dar sunkoka pasakyti. Bet, kita vertus, matosi, kad pridėtinės vertės mokesčio planas nebus įvykdytas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė R.Šadžius. 

Anot jo, pagrindinė PVM nesurinkimo priežastis yra šešėlinė ekonomika, o geopolitinė įtampa Europoje mokesčių surinkimą veikia nesmarkiai. 

„Planas buvo ambicingas ir, manau, kad daugiausia mokesčių mes nesurenkame todėl, kad dar nesugebėjome efektyviai dideliais tempais mažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Su krizėmis aplink esančiomis susiję nelabai smarkiai, nors, be abejo, mūsų ekonominiai santykiai, jų pasunkėjimas su Rytų kaimynais taip pat turi tam tikros įtakos, tačiau didžiausią įtaką -(...) planų vykdymui turi tai, ar mes sėkmingai, ar mažiau sėkmingai kovojame su šešėline ekonomika“, - aiškino ministras. 

Anot jo, siekiant pagerinti mokesčių surinkimą, reikia pagerinti Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ darbą, jį labiau koordinuojant. 

„Štai socialinio draudimo įmokos taip pat yra surenkamos „Sodroje“, surenkamos greičiau, daugiau surenkama jų negu buvo planuota, o jos taip pat priklauso nuo to, koks procentas žmonių mūsų ūkyje gauna vokelius, kaip efektyviai mes sugebame išsiaiškinti nelegalaus atlyginimų mokėjimo atvejus ir turint omenyje, kad socialinio draudimo įmokos greta PVM yra mūsų du pagrindiniai ramsčiai viešųjų finansų, man atrodo, labai reikėtų stiprinti koordinuotą Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ specialistų veiklą, išsiaiškinant nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo atvejus“, - kalbėjo R.Šadžius. 

Per 9 šių metų mėnesius PVM surinkta 95 mln. litų (1,3 proc.) mažiau nei prognozuota – iš viso 7,394 mlrd. litų. Tačiau palyginti su pernai, šiemet šio mokesčio gauta 6,8 proc. (472 mln. litų) daugiau. Šiemet planuota surinkti 9,759 mlrd. litų PVM. 

Valstybės biudžetas sausio-rugsėjo mėnesiais gavo 14 mlrd. litų pajamų - 32,8 mln. litų, arba 0,2 proc. daugiau negu planuota ir 3,7 proc. (499 mln. litų) daugiau nei per devynis 2013-ųjų mėnesius.  Ekonomikos augimas nebus audringas

Nepaisant kritikos dėl optimistinių kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, finansų ministras tvirtina, kad kitais metais šalies ūkio augimas turėtų būti didesnis nei euro zonoje, tačiau jis „nebus audringas“. R. Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai. 

„Nežiūrint, kaip viskas vyks, iš tikrųjų tai yra augimas, artimas 3 proc., ir tai daugiau nei kitais metais prognozuojama ir Europos Sąjungai, ir euro zonoje, kur prognozės sukasi aplink 1 procentą. Tai siunčia mums žinutę, kad augimo potencialą turime, augimas tikrai nebus audringas. Svarbu suvokti, kad į sunkumus, susijusius su Rusijos ir Ukrainos krize ir Europos Sąjungos bei Rusijos ekonominių santykių krize, turėtų būti žiūrima kaip į ilgalaikius“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė R.Šadžius. 

Anot finansų ministro, analitikai, kritikuojantys Finansų ministeriją dėl per didelio optimizmo, patys prognozuoja apie 3 proc. ūkio augimą, o ginčai kyla dėl kelių procentinių punktų. 

R.Šadžiaus teigimu, Lietuvos ekonomikai dabar didžiausią įtaką daro Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei Rusijos embargas, tačiau Lietuvos verslininkai, anot jo, gerai į ją sureagavo. 

„Mes matome tam tikrą patirtį, kurią sukaupė privatus verslas, reaguodamas į atsiradusius sunkumus, perorientuodamas savo eksporto kryptis ir spręsdamas atsirandančias finansines problemas“, - kalbėjo R.Šadžius. 

Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet augs 3,4 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad Lietuvos ekonomikos plėtra 2015 metais sieks 3,1 proc., Lietuvos banko prognozė siekia 3,3 proc., o Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko - 3,4 proc. 

Didžiausių šalies bankų „Swedbank“ ir SEB analitikai kitąmet laukia atitinkamai 3,5 proc. ir 3,2 proc. augimo, kiek santūriau perspektyvas vertina DNB bankas - 3 proc. (gegužės mėnesio prognozė), o prasčiausiai - „Nordea“ ir „Danske“ - atitinkamai 2,8 proc. ir 2,7 procento.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.