Pieš atostogas – kalnai darbo, po atostogų – ledkalniai

2015 m. birželio 8 d. 18:19
lrytas.lt
Per atostogas daug žmonių patiria ne tik malonių emocijų, bet ir stresą. Tyrimai rodo, kad atostogos yra vienas iš didelių streso sukėlėjų. Norint išvengti tokios būsenos verta nuodugniai suplanuoti ne tik pačias atostogas, bet ir darbo dienas prieš jas ir po jų.
Daugiau nuotraukų (1)
„Turbūt ne vienam yra pasitaikę situacijų, kai paskutinėmis darbo dienomis aktyviai plušama iki vėlumos, o pirmąją atostogų dieną, naktį susimetus daiktus į lagaminą, strimgalviais lekiama į oro uostą.
Iš atostogų grįžtama taip pat paskutinės dienos vakare. Ir, iš ryto pravėrus įstaigos duris, vėl skubama „arti“.
Atostogų stresas būna mažesnis, jei žmonės sušvelnina adaptaciją išeidami atostogauti ir grįždami iš atostogų. Darbus, jei įmanoma, reikia susiplanuoti taip, kad bent kelios dienos prieš atostogas ir iš karto po jų būtų laisvesnės“, – sakė verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand partners“ vyriausioji konsultantė Lina Preikšienė.
Nepaleidžia adrenalinas 
Laisvesnės dienos prieš atostogas padeda išvengti irzlumo, kuris atsiranda, kai organizmui pradeda trūkti adrenalino, kurio  stygių lemia sumažėjęs darbo krūvis.
Tuo tarpu laisvesnės pirmosios darbo dienos po atostogų padėtų pamažu įsibėgėti - įprasti prie darbo ritmo. Jei darbai ant pečių užvirsta staiga, tik ką praėjusias atostogas kaip mat tenka pamiršti.
„Kai kurioms įmonėms dėl veiklos specifikos pavyksta suderinti atostogų laiką su klientų ar partnerių atostogomis. Tuomet vienu metu atostogauti išeina visas kolektyvas.
Tačiau dažniausiai žmonėms prieš atostogas tenka atsakyti į svarbų klausimą – kas dirbs jų darbus, kol jie atostogaus? Jei darbai patikimi kitiems, kyla įtampos, nes abejojama, ar pavaduojantis žmogus juos kokybiškai atliks“, – kalbėjo L.Preikšienė.
Jos nuomone, jei nėra kam palikti darbų, atsiranda nerimas, kad prieš atostogas ir po jų žmogus turi pats juos padaryti.
„Tokiais atvejais, kai nėra žmogaus, kuris pagal pareigybę gali jus pavaduoti, vis tiek reikia rasti kolegą, į kurį būtų galima nukreipti klientus ar partnerius. Juos privalu apie tai įspėti. Jei gulėdamas paplūdimyje ar kopdamas į kalnus turėsite atsiliepti į telefono skambučius, tai nebus atostogos“, – teigė konsultantė.  
Apie tai, kada atostogausite ir kada grįšite, turi žinoti pagrindiniai klientai ir partneriai, asmuo, atsakingas už personalo valdymą įmonėje, tiesioginis vadovas bei kiti įmonės darbuotojai, su kuriais dirbama tuose pačiuose projektuose.
Svarbu netrukdyti atostogaujančiojo
Konsultantė pabrėžia, kad kolektyvui vertėtų laikytis susitarimo netrukdyti atostogaujančiojo. Yra tik dvi situacijos, kai galima kreiptis į atostogaujantį kolegą: didelės krizės atveju, kai visi jį pavaduojantys kolegos spręsdami problemą atsiduria aklavietėje, arba kai norima pranešti gerą naujieną, kuria neįpareigojama imtis veiksmų, pavyzdžiui, apie laimėtą konkursą, užbaigtą didelį projektą.
„Prieš pradedant planuoti atostogas, reikėtų pačiam suprasti, ko iš jų tikitės – ar jus žavi graži gamta, ar miestai, ar norite ramiai pailsėti, ar – pažinti kitų kultūros žmones.
Nevertėtų vykti ten, kur patiko jūsų pažįstamiems, patiems nepasidomėjus, ką galima rasti toje vietoje. Susikūrus nepagrįstus lūkesčius tikrai kils nepasitenkinimas.
Jei vykstate į tolimesnę, egzotiškesnę šalį, dar labiau vertėtų pasidomėti tos šalies kultūra ir žmonių bendravimo subtilybėmis“, – patarė konsultantė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.