„Ekonomiškai vertinant įtaka bus labai nedidelė (Graikijai palikus eurozoną – BNS). Neturime labai tamprių saitų užsienio prekybos aspektu su Graikija. Kita vertus Graikija yra maža rinka bet kokiu atveju. Tiesioginių ekonominių bėdų ar neigiamų pasekmių neturėtų būti.
Lygiai taip pat atsakant į klausimą, ar finansų sistemai galėtume įžvelgti neigiamų pasekmių, greičiausiai ne. Mūsų finansų sistema yra tarptautinė“, – interviu Žinių radijui sakė „Danske bank“ Finansų rinkų departamento vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Anot jos, tikimybė, jog Graikija gali palikti euro zoną vis labiau auga, nes šalies valdžia ir jos kreditoriai – Europos Centrinis Bankas (ECB), Tarptautinis Valiutos fondas (TVF) bei Europos Komisija (EK) – vis dar nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl Graikijos skolų.
„Mes sėdime toje pačioje valtyje kaip ir graikai ar vokiečiai. Tai yra eurozona. Mes visi esame jos nariai. Jeigu euro zonoje išbandysime šalies išėjimo scenarijų, tai mums turėtų rūpėti. (...) Kuo tuo toliau, tuo ta tikimybė turbūt auga, nes sprendimui priimti institucijos turėjo daugiau nei ketvirtį metų“, – kalbėjo G.Gečiauskienė.
Anot jos, Graikijos skolų nurašymas vis dar gali įvykti ir tai būtų bene lengviausias problemos išsprendimo būdas.
Tarptautiniai kreditoriai šiuo metu reikalauja, kad Graikija imtųsi didesnio masto reformų mainais į lėšas, turinčias apsaugoti šalį nuo bankroto. Tačiau prieš griežtą taupymą nusistačiusiai Graikijos Vyriausybei vis nepavyksta susitarti dėl finansavimo.
Birželio 14 dieną Graikijos ir kreditorių paskutinio šanso derybos Briuselyje baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali.
