Ką būtina suplanuoti dar prieš vasaros atostogas

Iki Lietuvos prisijungimo prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) liko kiek daugiau nei pusmetis. Tačiau bendraudami su įmonių atstovais pastebime, kad verslo bendruomenėje supratimo apie artėjančius pokyčius kol kas yra nedaug, ir jiems rengiamasi yra vangiau nei neseniai vykusiam euro įvedimui. Vis dėlto perėjimas prie SEPA yra ne mažiau svarbus išbandymas verslui. Štai keli aktualūs klausimai, apie kuriuos įmonės turėtų pagalvoti prieš prasidedant darbuotojų vasaros atostogoms.

Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas<br>lrytas.lt nuotr.
Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas<br>lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 29, 2015, 10:26 AM, atnaujinta Oct 28, 2017, 10:01 PM

Ką SEPA reiškia praktikoje?

Nuo 2016 metų sausio Lietuvai perėjus prie SEPA nebeliks skirtumų tarp vietinių ir tarptautinių mokėjimų eurais. Tačiau kaip ir neseniai įvykęs euro įvedimas, SEPA pareikalaus ir bankų, ir įmonių pasirengimo. Norint išvengti trikdžių verslui, reikės laiku atnaujinti ne tik įmonių informacines sistemas, bet ir tam tikrais atvejais peržiūrėti pardavimų, aptarnavimo ir pinigų srautų valdymo procesus. Kita svarbi užduotis – įmonės darbuotojų, partnerių ir klientų supažindinimas su nauja mokėjimų tvarka.

Ar mano verslui aktualūs SEPA pokyčiai?

Įmonėms, kurios atlieka nedidelius kiekius mokėjimų, teks mažiausiai namų darbų. Tuo tarpu bendrovės, kurios atlieka didesnius mokėjimų kiekius, pavyzdžiui, perveda atlyginimus didesniam darbuotojų skaičiui ir mokėjimus bankui pateikia bylomis, savo apskaitos sistemas turės pritaikyti naujam SEPA reikalavimus atitinkančiam duomenų apsikeitimo formatui.

Kitas aktualus pokytis bus susijęs su tiesioginiu debetu. Po Naujųjų metų tiesioginio debeto paslauga nebebus teikiama, nes ji neatitinka SEPA reikalavimų. Dar šiemet bankai pasiūlys alternatyvą – elektronines sąskaitas. Tiesioginiu debetu lėšas surenkančios įmonės naujai paslaugai taip pat turės pasiruošti – adaptuoti IT ir apskaitos sistemas, informuoti klientus.

Tad SEPA pokyčiai bus tikrai aktualūs stambiausioms įmonėms, beveik visoms vidutinėms, daugeliui smulkiųjų.

Ar galiu pasiruošimą atidėti metų pabaigai?

Dažnai girdime verslo klientų planus pasirengimo darbus nukelti į rudenį. Tačiau perėjimas prie SEPA yra sudėtingas, nemažai pastangų ir laiko reikalaujantis procesas, kuriam ruoštis reikia jau dabar. Tą parodė ir pernai metų patirtis ruošiantis eurui ‒ atidėliojant IT sistemų atnaujinimą, IT įmonės metų pabaigoje gali tiesiog pritrūkti reikiamų resursų. Be to, tikėtina, kad intensyvėjant darbų srautui, didės ir IT įmonių paslaugų įkainiai. Todėl ramiau miegos ir versle laimės tie, kurie pasirengimo darbų nepaliks paskutinei minutei.

Į ką atkreipti dėmesį SEPA darbus planuojant jau dabar?

Šiuo metu pagrindinis įmonių pasirengimas turėtų būti skirtas informacinių sistemų pritaikymui siųsti bankui ir priimti iš bankų mokėjimus naujuoju ISO 20022 XML formatu. Taigi pirmiausia rekomenduojame įsivertinti, kokių pokyčių įmonei reikia, ir sudaryti reikalingų veiksmų planą bei tam numatyti biudžetą. Tuomet neatidėliojant kreiptis į IT specialistus dėl ISO standarto diegimo ir testavimo. Įmonės, planuojančios lėšų surinkimui naudotis e. sąskaitų paslauga, turės atlikti papildomus veiksmus ‒ susitarti su bankais dėl e. sąskaitų techninio sprendimo diegimo, pasirašyti sutartį ir nuo sutartos dienos savo klientams pradėti teikti e. sąskaitas.

Kaimyninės Estija ir Latvija SEPA pokyčiams įgyvendinti turėjo daugiau laiko. Nuo euro įvedimo atitinkamai 2011 m. ir 2014 m. šios šalys jau įgyvendino didžiąją dalį SEPA pokyčių, o darbams pabaigti dar turi laiko iki 2016 m. vasario. Lyginant su kaimynais, tuos pačius darbus Lietuvoje turime atlikti per daug trumpesnį laiką ir pasiruošti SEPA pokyčiams iki 2016 metų pradžios. Kuo anksčiau verslas pradės ruoštis, tuo mažesnė tikimybė, kad susidurs su įtampa metų pabaigoje ir trikdžiais atėjus Naujiesiems. Tikiuosi, kad SEPA darbai bus pradėti nelaukiant vasaros atostogų pabaigos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.