Ateities verslai: dizainas, reklama ir kompiuteriniai žaidimai

Vakarietiškas kultūros supratimas sako, kad kultūra – tai ekonomikos dalis, o kūrybinės ir kultūrinės industrijos (KKI) gali gerokai praturtinti šalies ūkį.

Naujausi Europos Sąjungos ir Lietuvos tyrimai rodo, kad virš 5 proc. BVP Lietuvoje sukuria kūrybinės industrijos.<br>123rf nuotr.
Naujausi Europos Sąjungos ir Lietuvos tyrimai rodo, kad virš 5 proc. BVP Lietuvoje sukuria kūrybinės industrijos.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 20, 2015, 2:08 PM, atnaujinta Oct 25, 2017, 3:27 AM

Naujausi Europos Sąjungos ir Lietuvos tyrimai rodo, kad virš 5 proc. BVP Lietuvoje sukuria kūrybinės industrijos. Tai – beveik 3 kartus daugiau nei 2002 m. Tais metais kūrybinis sektorius sukūrė apie 2,0 proc. Lietuvos BVP ir uždirbo apytiksliai 2,1 mlrd. Lt.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad su autorių teisėmis ir intelektine nuosavybe susiję produktai Lietuvoje dažnai yra produktyvesni nei kiti ekonomikos sektoriai. Tyrimo duomenimis, kūrybinės industrijos sukuria 5,4 proc. Lietuvos ekonomikos pridėtinės vertės, šioje srityje dirba 4,92 proc. darbuotojų.

„Manau, kad KK sektoriaus sukuriamas BVP galėtų būti netgi didesnis, negu nurodomas statistikoje. Juk šioje srityje gaunama ir tiesioginė, ir netiesioginė nauda. Čia nėra kaip statyboje, kur, įmonei statant kvartalą, galima labai aiškiai pasakyti, kiek yra užstatyta ploto, kiek gauta pelno. Kūrybiniame sektoriuje kiek kitaip: juk muziejų lankymas, netradicinis turizmas neduoda iš karto apčiuopiamos materialinės naudos“, – sako Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius Remigijus Venckus.

Kūrybos ekonomika šiandien keičia „paslaugų“ ekonomiką, nes žinios ir kultūrinė veikla šiuo metu atlieka pagrindinį vaidmenį visuose versluose. Globali ekonomika reikalauja iš darbuotojo naujų įgūdžių, kurie skiriasi nuo mechaninio, rutininio darbo. Šie įgūdžiai susiję su talentu ir gebėjimu kurti. Tad, pvz., pramonėje ypač svarbią vietą užima dizainas, ką jau kalbėti apie reklamą, kiną, televiziją, kompiuterinius žaidimus ir kitą kūrybišką, su naujosiosmis technologijomis susijusią produkciją.

Kūrybingi – ir mažuose miesteliuose

„Manau, kad kiekvienas, kad ir nekuriantis žmogus, nori turėti patrauklių daiktų ir produktų, kurie būtų funkcionalūs ir puoštų aplinką. Tas kūrybiškumas ir kartu pritaikymas buityje įvairiems dalykams duoda ne tik materialinės, bet ir estetinės naudos, – sako Anykščių Menų inkubatoriaus vadovė Daiva Perevičienė.

Didžioji dalis Lietuvos kūrybinio verslo subjektų yra susikoncentravę penkiuose didžiausiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, mat čia susispietęs verslas ir aukštosios mokyklos. Tačiau Anykščių Menų inkubatoriaus vadovė sako, kad savo krašte ji tikrai negali skųstis kūrybingų žmonių trūkumu.

D.Perevičienė Anykščius vadina vienu kūrybingiausių kraštu Lietuvoje. „Čia labai daug žmonių, norinčių kurti. Pas mus iš Vilniaus ir Kauno atvažiuoja gyventi jauni menininkai, įgiję Vilniaus dailės akademijos ar kitų menų aukštųjų mokyklų diplomus. Taip pat aktyvūs savamoksliai amatininkai: visi stengiasi kurti, būti kūrybingais, kiek įmanoma, – pasakoja pašnekovė. – Kai kūrėme inkubatorių, buvo šiek tiek nuogąstauta, ar bus reikalinga mūsų veikla. Tačiau inkubatoriaus dirbtuvės ir studijos veikia pilnu tempu. Dabar pas mus vyksta mokymai, patalpas nuomoja menininkai, turime renginių ir parodų erdves, tad menininkai ir atlikėjai gali eksponuoti savo darbus ar koncertuoti“, – pasakoja D.Perevičienė.

Kinas, dizainas ir kompiuteriniai žaidimai

Pagal pajamų ir darbuotojų skaičiaus augimą, pastarąjį penkmetį KKI sektoriuje Lietuvoje ypač išskiriamos kompiuterinių žaidimų leidybos, šių žaidimų programavimo veiklos, teminių ir artrakcionų parkų veikla, meninė kūryba, ekskursijų organizavimas, kino filmų, televizijos programų platinimas ir pan.

„Kūrybinės ir kultūrinės industrijos sukuria darbo vietas, suformuoja žmonių užimtumą, leidžia išsiskleisti kūrybingumui, – sako R.Venckus.

Anot jo, viena perspektyviausių KK sektoriaus sričių Lietuvoje galėtų tapti – kinas. „Tai kūrybinė industrija, kurią Lietuvoje būtų galima gerokai vystyti į priekį. Tačiau, žinoma, čia reiktų daug paskatos ir daug darbo, ypatingos iniciatyvos, – kalba pašnekovas. – Perspektyviausiomis sritimis taip pat laikyčiau medijų internetinę produkciją, pvz., reklamos vizualizaciją ir pan. Taip pat ypač perspektyvi yra dizaino sritis, kuri turėtų užimti didelę šio sektoriaus dalį. Tai rodo ir jaunimo požiūris. Juk jeigu jauni žmonės prieš 15 metų dažniausiai stojo į tapybą ir grafiką, o taikomasis menas – dizainas – stojančiųjų vertinamas nebuvo, tai šiandien situacija pasikeitusi. Dizainas yra trokštama specialybė“.

Reikalingos investicijos

Tyrėjas priduria, kad KK sektorius ekonomiškai nemažai prisideda ir prie apleistų regionų atkūrimo. „KKI kuriasi įvairiuose apleistuose fabrikuose, dažnai užmiesčiuose ar regionuose, o tai padeda sušvelninti kultūrinį foną, padeda kelti materialinę vietovės vertę“, – sako R. Venckus. Jis mano, kad investavus į KK sektorių ir pritaikius naujausias vadybos žinias, ši sritis Lietuvoje gali atnešti labai gerų verslinių rezultatų.

ES 2014–2020 m. fondų investicijų veiksmų programa numato kūrybinių ir kultūrinių industrijų plėtrą Lietuvoje. O specialistai teigia, kad ES investicijos į šį sektorių sudarytų galimybes Lietuvai sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.