Nepatikėsite: inovatyvūs japonai renkasi senienas

Japonija seniai stovi inovacijomis garsėjančių šalių priekyje. Tai šalis, kurios gyventojai pamišę dėl darbo ir aukštųjų technologijų įrenginių. Tačiau nustebtumėte sužinoję, kad pagal technologijas, naudojamas biuruose, japonai nuo konkurentų užsienyje atsilieka penkeriais ar net dešimčia metų.

Pasirodo, japonai nėra tokie modernūs, kaip daugelis mūsų mano.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Pasirodo, japonai nėra tokie modernūs, kaip daugelis mūsų mano.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Japonai sukūrė greitaeigį traukinį, tačiau gatvėse eismą reguliuoja žmonės.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Japonai sukūrė greitaeigį traukinį, tačiau gatvėse eismą reguliuoja žmonės.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Japonai stebina pasaulį sumanymais, o biuruose toli gražu ne visi moka naudotis „Word“ programa.<br>AP nuotr.
Japonai stebina pasaulį sumanymais, o biuruose toli gražu ne visi moka naudotis „Word“ programa.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

lrytas.lt

Nov 7, 2015, 10:53 AM, atnaujinta Oct 5, 2017, 10:33 AM

Japonijoje iki šiol žmonės samdomi, pavyzdžiui, eismui reguliuoti, nors daugelyje kitų šalių tą daro šviesoforai, o biuruose japonai labai dažnai naudoja dešimties metų senumo programinę įrangą.

Pamenate tokias praėjusio tūkstantmečio relikvijas kaip faksas ir kasetiniai magnetofonai?

Jais iki šiol užversta daugelis parduotuvių Japonijoje ir, panašu, šie aparatai vis dar paklausūs. Netgi tokie gigantai kaip „Sony“ iki šiol naudojasi faksais.

Siunčia ranka rašytus faksus

Japonijos parduotuvėse galima atsiskaityti mobiliuoju telefonu, tačiau mažai kas įlenda į savo el. piniginę, o įmonėse retai naudojamasi pokalbių programa „Skype“ ar panašiai.

Tiesa, reikia pasakyti, jog interneto infrastruktūra Japonijoje – viena iš labiausiai išvystytų pasaulyje.

Tokijuje esančios IT kompanijos „Interarrows“ prezidentas Yoji Otokozawa svarsto, jog kompiuterinis raštingumas Japonijoje šlubuoja dėl to, kad šalyje dominuoja ne korporatyvinis, o smulkus verslas.

Ir iš tiesų – Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos duomenimis iš 4,2 mln. šalyje įregistruotų kompanijų 99,7 proc. priklauso smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Neretai mažojo verslo konservatizmas ribojasi su progreso baime, – sako Y.Otokozawa. – Mes vis dar dažnai gauname laiškus paštu, o faksus – parašytus ranka. Tai rodo, kad mūsų partneriai net ir programos „Word“ nėra visiškai įsisavinę“.

Bijo kaip velnias kryžiaus

Tiesą sakant, kaip aiškėja, net ir stambus verslas neretai skęsta skaitmeninio atsilikimo baloje.

„Per laiką tenka susitaikyti su tuo, kad kompanija, besididžiuojanti technologinio progreso flagmano reputacija, naudojasi programa laiškams siųsti, parašyta gūdžiais 1997 metais“, – rašo vienas anonimu panoręs likti japoniškos kompanijos darbuotojas.

Jis taip pat pridūrė, kad mėnesiui serveryje gauna tiek mažai vietos, kad kone kas mėnesį turi nuodugniai išsivalyti el. pašto dėžę.

„Norint persiųsti didelės apimties dokumentus, mums rekomenduojama juos kopijuoti į kompaktinius diskus, siųsti juos paštu pridėjus ranka rašytą paaiškinantį raštelį“, – dėstė minėtas darbuotojas.

Darbuotojų siūlymai naudotis kad ir duomenų talpykla internete „Dropbox“ vadovybės sutinkami nepalankiai.

Nepajudinami konservatoriai

Japoniškosios tarpkultūrinės konsultacijų įmonės vadovė Rochelle Kopp, besispecializuojanti ruošiant japoniškas kompanijas integruotis į pasaulio rinkas, mano, kad toks elgesys gali būti šalį apėmusios krizės viena pagrindinių priežasčių. Moteris lygina įmonės biurus Tokijuje ir JAV esančiame „Silikono slėnyje“: naujausiomis technologijomis besinaudojantys amerikiečiai kur kas produktyvesni.

„Japonijos nenoras ir negebėjimas pereiti nuo analoginės praeities prie skaitmeninio pasaulio tiesiogiai veikia šalies prastėjančius pajėgumus“, – mano R.Kopp.

Ji kurį laiką dirbo japoniškoje terpėje, todėl žino, kad dėl programišių atakų baimės, dėl baimės prarasti el. duomenis, Japonijos IT pramonė remiasi negailestingu konservatyvizmu.

Stambios kompanijos Tokijuje, besiverčiančios krovinių gabenimu visame pasaulyje, darbuotoja tikina: „Japonai bijo naujovių darbo vietoje“. Kitais žodžiais tą galima pavadinti „nežinome, nes žinoti nenorime“.

Žmonės, o ne robotai

Kaip aiškina knygos „Rise of the Robots“ autorius Martinas Fordas, kuo pažangesni IT produktai, tuo didesnė tikimybė, kad jie užims jūsų darbo vietą.

O štai japonų korporacijos neskuba su inovacijomis ir kur dar įmanoma, pirmenybę teikia žmonėms, ne kompiuteriams. Galų gale – juk ir faksą kažkam reikia išsiųsti.

Panašu, jog tai gali padėti išlaikyti Japonijos nedarbo lygį itin žemai – ties 3,4 procento. Deja, produktyvumas, jau nekalbant apie verslumą – kenčia.

Parengta pagal bbc.com.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.