Vietos dar yra
Islandijoje turintis savo įmonę „Thor Developers“, o Lietuvoje esantis vienu iš komercinius nekilnojamojo turto projektus vystančios VPH lyderių R.A.Gudmundssonas tvirtina, kad Lietuvoje vis dar atviros galimybės į prekybos centrų rinką žengti naujiems stambiems žaidėjams. O tai labiausiai skiria šią šalį nuo Islandijos, kur vystytojai įprastai jau tik atnaujina esamus centrus.
„Reikjavike ir daugelyje Vakarų Europos sostinių nauji prekybos centrai dabar iškyla retai, nes nėra poreikio. Svarbesnis uždavinys vystytojams – atnaujinti jau egzistuojančius prekybos centrus, pakeisti jų interjerus, sudaryti sąlygas atsirasti naujiems nuomininkams. Tuo tarpu Vilniuje prekybos centrų rinką vis dar galima laikyti besivystančia. Čia yra galimybių plėtoti naujus projektus. Tiesa, noriu pabrėžti, kad kalbu tik apie Vilnių, ne apie kitus Lietuvos miestus. Vilniaus kaip sostinės situacija šalyje yra išskirtinė“, – sako R.A.Gudmundssonas.
Vystytojas iš Islandijos mano, kad Vilniuje yra vietos dar bent vienam dideliam prekybos centrui. Anot jo, kalbos, kad sostinėje prekybos centrų ir taip per daug, neturi pagrindo.
„Nors krizės metu prekybos centruose buvo atsiradę tuščių erdvių, šiuo metu jokiame iš didžiųjų Vilniaus prekybos centrų laisvų nuomos plotų tiesiog nėra. Tai rodo, kad pasiūla vis dar nepakankama. Didelis naujas prekės ženklas, norintis įžengti į Lietuvą, dabar tiesiog neras kur įsikurti“, – atkreipia dėmesį R.A.Gudmundssonas.
Trūksta stiprių mažmenininkų
R.A.Gudmundssonas Lietuvoje įžvelgia stiprių mažmenininkų stygių. „Pažiūrėkite, kaip sėkmingai į Lietuvą įžengė „H&M“. Toks stiprus mažmenininkas tuo pačiu paskui save pritraukia ir kitus prekės ženklus. Ši tendencija ryški Vakaruose: vien per pastaruosius dvejus ar trejus metus į Jungtinės Karalystės rinką įžengė keli stiprūs JAV mažmenininkai, tokie kaip „Banana republic“. Tikrai nematau priežasčių, kodėl ši ar kita kompanija negalėtų ateiti į naują prekybos centrą Vilniuje“, – sako islandas.
R.A.Gudmundssono teigimu, Lietuvoje gyventojai daugiau išleidžia ilgalaikio vartojimo prekėms, tokioms kaip drabužiai ar buitinė technika. O tai paranku prekybos centrams ir jų plėtrai.
„Islandijoje daugelis žmonių rinkdamiesi drabužį pirmiausia dėmesį kreipia į patogumą, o ne etiketę. O Lietuvoje vis dar pastebiu žmonių norą parodyti, kad jie gali sau leisti įsigyti vieną ar kitą dalyką. Tačiau manau, kad laikui bėgant situacija keisis – pirkėjai ims labiau vertinti patogumą, o ne prekės ženklą“, – tvirtina R.A.Gudmundssonas.
Internetinė prekyba – ne konkurentas
Anot pašnekovo, norėdami išryškinti savo privalumus lyginant su internetinėmis parduotuvėmis prekybos centrai vis labiau tampa vieta, kur žmonės ne tik užsuka apsipirkti, bet ir leidžia laisvalaikį. Jie šalia galimybės įsigyti viską, ko tik reikia sau ar namams, siūlo vis daugiau įvairių pramogų ir veiklų. Ši tendencija, anot jo, matoma ir Lietuvoje.
„Ypač moterys dažnai į prekybos centrus eina ne tik su konkrečiu tikslu nusipirkti vieną ar kitą dalyką, tarkime, batus ar rankinuką, bet ir tiesiog pasivaikščioti“, – teigia islandas.
