Pasak jo, įgyvendindami reformas Ukrainoje jie remiasi ir Lietuvos patirtimi: „Valstybinių įmonių pertvarką darome, kaip lietuviai daro, viešuosiuose pirkimuose bandome įdiegti gruzinišką variantą, decentralizacija – lenkiškas ir švediškas modelis, energijos efektyvumas – čia irgi šiek tiek iš lietuvių, šiek tiek iš vokiečių, šiek tiek iš švedų“.
Ukrainos ekonomikos ministras sako, kad Lietuvos investuotojams galėtų būti įdomios žemės ūkio srityje dirbančios ukrainietiškos valstybinės įmonės.
Pasak A.Abromavičiaus, Ukraina yra ankstyvojoje vystymosi stadijoje, todėl negali būti efektyvi valstybinio turto valdytoja. Pasak ministro, valstybinės įmonės, kurių šiuo metu yra net 1827, valdomos neefektyviai, grobstomi dideli pinigai, todėl privatizaciją reikia kuo greičiau spartinti.
Tai, kad yra lietuvis, ministrui padeda ir darbe – ukrainiečiai apie lietuvius yra labai geros nuomonės. Geri specialistai, turintys aukštus etikos standartus kartais yra netgi labiau vertinami už Vakarų europiečius: „Panašus mentalitetas, šiek tiek panaši istorija. Ir vietine kalba šnekame“, – sako A.Abromavičius.
Stumia iš posto
A.Abromavičius sako, kad įgyvendindamas drastiškas reformas nebijo oponentų, siekiančių jį išstumti iš posto: „Kuo daugiau tokių yra, tuo labiau esame įsitikinę, kad darome teisingus dalykus. Net iš Prezidento partijos buvo deputatas, kuris į parlamentą įnešė peticiją apie mano atstatydinimą, bet jau praėjo mėnuo, jie surinko tik devyniolika balsų. Mes žinome, kaip reformuoti šalį, tik leiskite mums tai daryti“.
Išvyko 17-os
A.Abromavičius laidoje palietė ir emigracijos temą. Jo nuomone, emigracija Lietuvoje – akivaizdi problema. Kita vertus, jis pats iš Lietuvos išvažiavo septyniolikos ir norėtų, kad jo vaikai taip pat mokytųsi užsienyje. „Savo ateities su Lietuva nesiejau, – sako A.Abromavičius. – Man labai patinka gyventi kitose šalyse. Tai, kad gali laisvai judėti žmonės, kapitalas, darbo jėga, ir yra visas ES grožis“.
A.Abromavičiaus nuomone, Lietuvoje reiktų grįžti prie gimstamumo skatinimo programų, ypač daug dėmesio skirti švietimui – kad ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai norėtų studijuoti lietuviškuose universitetuose. Tiesa, tam reiktų mažinti ksenofobiją.
