Kas laukia ES rinkos, jei žlugs Šengeno erdvė

Jei per artimiausius mėnesius Europos šalims nepavyks susitarti dėl priemonių imigracijos krizei išspręsti, Šengeno erdvė gali žlugti, įsitikinę Briuselyje. Apie tai perspėjo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Mes turime tik du mėnesius situacijai suvaldyti“, – pareiškė jis, kalbėdamas Europos Parlamente sausio 19 dieną. Jei to neįvyks iki ES viršūnių susitikimo, planuojamo kovo 17–18 dienomis, Šengeno sistemai gali ateiti galas, sakė D.Tuskas.

Jei per artimiausius mėnesius Europos šalims nepavyks susitarti dėl priemonių imigracijos krizei išspręsti, Šengeno erdvė gali žlugti, įsitikinę Briuselyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Jei per artimiausius mėnesius Europos šalims nepavyks susitarti dėl priemonių imigracijos krizei išspręsti, Šengeno erdvė gali žlugti, įsitikinę Briuselyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 25, 2016, 7:57 AM, atnaujinta Jun 10, 2017, 7:01 AM

Jei per artimiausius mėnesius Europos šalims nepavyks susitarti dėl priemonių imigracijos krizei išspręsti, Šengeno erdvė gali žlugti, įsitikinę Briuselyje. Apie tai perspėjo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Mes turime tik du mėnesius situacijai suvaldyti“, – pareiškė jis, kalbėdamas Europos Parlamente sausio 19 dieną. Jei to neįvyks iki ES viršūnių susitikimo, planuojamo kovo 17–18 dienomis, Šengeno sistemai gali ateiti galas, sakė D.Tuskas.

Verslininkai sunerimę

Europos komisijos vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris savo ruožtu perspėjo, kad ES vidaus sienų uždarymas turės rimtų ekonominių pasekmių ir galiausiai iškils grėsmė euro kaip bendros valiutos egzistavimui. „Jeigu mes uždarysime sienas, jeigu ims kentėti vidaus rinka, ateis diena, kada mes pradėsime abejoti, ar tikrai mums reikalinga bendra valiuta“, – pabrėžė jis, kalbėdamas Europos Parlamente sausio 20 dieną.

Kalbos apie Europos erdvės vientisumą netilo ir Pasaulio ekonomikos forume, kuris sausio 20–23 dienomis vyko Davose, Šveicarijoje. Prieš šį forumą konsultacinės bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ (PWC) atliktos apklausos duomenys rodo, kad didžiausių tarptautinių kompanijų vadovai laiko pabėgėlių krizę vienu iš pagrindinių pavojų jų verslo įmonių augimui šiais metais. PWC apklausoje dalyvavo apie 1,4 tūkst. aukščiausio lygio vadovų iš 83 šalių.

Nepaisant to, kad apklausa buvo atlikta lapkričio viduryje ir joje neatsispindi pastarųjų dviejų mėnesių įvykiai, jos rezultatai rodo, kad Vokietijos aukščiausio lygio vadovai labai susirūpinę dėl migracijos krizės, pabrėžė PWC vyresnysis partneris Norbertas Winkeljohannas. Respondentų iš Vokietijos skaičius, kurie nestabilumą visuomenėje vadina rimta grėsme jų bendrovių augimui, padidėjo iki 57 procentų, lyginant su 28 procentais 2015 metų sausį, pažymėjo jis.

Milijardiniai nuostoliai

Baimė dėl galimo Šengeno erdvės žlugimo yra visiškai pagrįsta, įsitikinęs Berlyno Mokslo ir politikos fondo (Stiftung Wissenschaft und Politik) ekspertas Nicolai von Ondarza. „Mes matome, kad daugeliui šalių pabėgėlių krizė – sunkus išbandymas“, – sakė jis, duodamas interviu „Deutsche Welle“. Jeigu problemos sprendimo nepavyks rasti iki pavasario, kai pabėgėlių srautai greičiausiai vėl padidės, negalime atmesti galimybės, kad ir kitos šalys nesustabdys Šengeno susitarimo galiojimo, prognozavo ekspertas.

Pasak Jeano-Claude`o Junckerio, Šengeno zonos žlugimas „palaidos ES vidaus rinką“ ir lems nedarbo padidėjimą Europoje. Europos Komisija paskaičiavo, kad prastovos prie sienų, kurios dėl vėl pradėtos patikros pasienyje jau dabar kelia galvos skausmą verslininkams ir vargina vairuotojus, gali atnešti verslui 3 mlrd. eurų nuostolių per metus. Galimi nuostoliai dėl tokių patikrų Vokietijos ir Danijos pasienyje, pavyzdžiui, gali siekti 90 mln. eurų, sakė J.C.Junckeris.

Apie galimus daugiamilijardinius Vokietijos ekonomikos nuostolius kalbama šios šalies Federaliniame didmeninės ir užsienio prekybos susivienijime (Bundesverbandes Großhandel, Außenhandel und Dienstleistungen e. V. – BGA). Šio susivienijimo vadovas Antonas F. Börneris išreiškė susirūpinimą, teigdamas, kad „patikrų prie Šengeno erdvės sienų sugrąžinimas turėtų skaudžių pasekmių Vokietijos užsienio prekybai“. Apie 70 proc. Vokietijos užsienio prekybos apimčių tenka Europai, daugiausia prekiaujama su euro zonos šalimis, paaiškino jis interviu laikraščiui „Tagesspiegel“.

Didėjanti rizika

Didžiausią žalą Vokietijos įmonės gali patirti dėl sienos su Austrija uždarymo, sako Miuncheno ekonominių tyrimų instituto (Institut für Wirtschaftsforschung – ifo) prekybos ekspertas Gabrielis Felbermayras, kurio žodžius taip pat cituoja „Tagesspiegel“. 2014 metais, teigia ekonomistas, prekybos apimtys tarp šių dviejų šalių buvo apie 300 milijardų eurų, arba 15 procentų Vokietijos visos užsienio prekybos.

Krovininių automobilių užlaikymas kertant Vokietijos–Austrijos sieną šiandien trunka apie pusantros valandos, sako G.Felbermayras. Rezultatas tas, kad kroviniai paprasčiausiai nepasiekia užsakovų laiku, o prekių vertė dėl laukimo neretai sumažėja, konstatuoja ekspertas.

Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacija (Deutsche Industrie- und Handelskammertag – DIHK) paskaičiavo, kad tokie užlaikymai, papildomi biurokratiniai formalumai ir savalaikio prekių pristatymo į paskirties vietą priverstinis pakeitimas brangesniu jų sandėliavimu gali lengvai išpūsti vokiečių verslo išlaidas iki 10 mlrd. eurų per metus. Sėkmė priklauso nuo pačios ES

Kita vertus, daugelis ekspertų yra tikri, kad pats pabėgėlių antplūdis gali turėti teigiamą poveikį Europos ekonomikai trumpalaikėje perspektyvoje. Tokios išvados, pavyzdžiui, padarytos sausio 20 dieną paskelbtame Tarptautinio valiutos fondo tyrime, skirtame Europos ekonomikos iššūkiams dėl padidėjusio migrantų srauto.

Jeigu kalbėtume apie grynai ekonominį efektą, pabėgėlių antplūdis gali paskatinti ES šalių BVP augimą, didinant biudžeto asignavimus – lėšas, išleistas pabėgėliams priimti. Iš to pirmiausia išloš tos šalys, kurios priims didžiausią migrantų skaičių, pabrėžė TVF. Kartu paėmus, tai gali pridėti 0,1 procentinio punkto prie bendro Europos Sąjungos BVP augimo 2016 metais, teigiama tyrime.

Tačiau daugiau mažiau ilgalaikės ekonominės perspektyvos gali užtikrinti tik sėkmingą migrantų įdarbinimą, pabrėžia autoriai: „Galų gale, ekonominis efektas priklausys nuo pabėgėlių integracijos į darbo rinką greičio“.

Tik gaila, kad žvelgiant iš TVF kabinetų ir vertinant tik iš ekonomikos pozicijų nelabai įžiūrimos problemos, su kuriomis neišvengiamai susidurs visos šalys ir kurios pabėgėlių antplūdžio „teigiamą poveikį Europos ekonomikai“ gali nusverti į kitą pusę.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.