Ar verta auklėti pastatus?

„JPArchitektūra“ atliktas ateities paslaugų ir prekybos centro eskizas
„JPArchitektūra“ atliktas ateities paslaugų ir prekybos centro eskizas
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 29, 2016, 3:56 PM, atnaujinta May 31, 2017, 7:06 AM

Daugelis siekiame gyventi sveikiau. Vis daugiau dėmesio skiriame sveikatai ir aplinkai, norime darniai sugyventi su gamta ir to mokome savo vaikus. Tačiau, ar jums nekilo mintis, jog ekologijos dvasia galima ir verta auklėti ne tik žmones, bet ir pastatus?

Juk tai, kaip jaučiamės namie, darbe ar mieste, yra labai svarbu! Į Lietuvos statybos ir architektūros pasaulį veržiasi naujos darnaus projektavimo mados. Kaip jos gali pakeisti mūsų namų ir miestų aplinką, kalbamės su žinomais statybos projektų vystytojais, architektais ir inžinieriais, kuriančiais naują darnaus projektavimo filosofija pagrįstą prekybos ir paslaugų centrą Balsiuose.

„Žinot, kaip su tom sveiko gyvenimo madom būna? Vienos užeina, kitos praeina, pavyzdžiui, vieni dietologai pataria gerti kuo daugiau vaisų sulčių, o kiti – jų vengti, nes daug cukraus. Statybos ir architektūros pasaulis taip pat pilnas ekologijos madų, tačiau susigaudyti jose neprofesionalui taip pat nelengva, kaip ir sveikoje mityboje“, – sako nekilnojamojo turo projektų vystymo bendrovės „Baltisches Haus“ projektų vadovas Audrius Masionis.

Pasak jo, darnaus projektavimo principus geriausiai atspindi žaibiškai Lietuvoje populiarėjanti pastatų draugiškumo aplinkai vertinimo metodika BREEAM. Jos esmė yra ta, kad pastato projektas arba jau esantis pastatas yra vertinamas pagal 130 kriterijų – nuo energijos suvartojimo, poveikio aplinkai ir žmogui iki dermės su landšaftu. Pastatų vertinimą pagal šią metodiką galima palyginti su pažymiais iš skirtingų disciplinų – poveikio aplinkai, energetinio efektyvumo ir panašiai.

„Aukštus BREEAM įvertinimus gaunantys pastatai gyvena ilgai ir laimingai, jie puošia aplinką, saugo gamtą, yra patogūs dirbti arba gyventi, todėl yra mėgstami žmonių“, – sako A. Masionis.

Tuo tarpu architektas Algirdas Kaušpėdas turi savo požiūrį į tai, kas yra darna architektūroje ir visose gyvenimo srityse. Tam, kad gražios idėjos nepasiklystų minčių džiunglėse, jis naudoja darnos medžio pavyzdį. Pasak jo, žinios, idėjos, siekiai darnos medyje yra tartum šaknys, jos atspindi integralumą. Medžio kamienas simbolizuoja tvarumą, todėl jis turi būti ir tvirtas, ir lankstus, kad atlaikytų piktus vėjus ar pūgas. O gražus medžio vainikas, kuris išauga tik esant sveikoms šaknims ir tvirtam kamienui, yra darnos simbolis, mezgantis skanius bei naudingus vaisius.

A. Masionis pasakoja, jog apsisprendus kurti koncepcinį prekybos centrą, jo idėjinės šaknys visų pirma pradėtos kurti su vietine Vilniaus Balsių gyvenvietės bendruomene. Kartu gvildenant svarbius klausimus, atsirado konkrečių minčių, kaip naujo pastato infrastruktūra gali padėti išspręsti nejaukaus ir avaringo įvažiavimo į Balsius problemą. Bendruomenė patarė, kaip geriau balsiečių poreikiams pritaikyti aplink pastatą būsimas erdves ir daugelį kitų klausimų.

„Darnaus projektavimo idėjos sukuria atmosferą, kad į naujo pastato statybas nebūtų žiūrima, kaip į šalia augantį įtartiną svetimkūnį. Bendradarbiaudami galime geriau suprasti žmonių lūkesčius ir, mūsų atveju, visi kartu įsiklausyti į jautrų regioninio parko gamtovaizdį“, – sako „Baltisches Haus“ projektų vadovas.

Pasak jo, rengiantis BREEAM sertifikavimui ir dirbant išvien su balsiečiais bei verslo partneriais, atsirado fantastiškų idėjų. Pastatas suprojektuotas taip, kad neišsiskirtų iš bendro kraštovaizdžio, jo stogas ir dalis fasado bus apželdintas žole, suprojektuotas naujas transporto žiedas. Planuojamos įvairios naujovės, pavyzdžiui, dviračių stovai su remonto įrankių rinkiniais, žvelgiant toliau į ateitį, numatytos atskiros elektromobilių ir elektrinių dviračių įkrovimo stotelės. Balsiečiai taip pat išreiškė savo pageidavimus dėl to, kas naujajame prekybos centre turėtų įsikurti.

Vienas pirmųjų BREEAM atestuotų vertintojų Lietuvoje, inžinerinio projektavimo bendrovės „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras sako pastebintis, kad pastaraisiais metais ne vienas pažangių vystytojų statomas nekilnojamojo turto projektas siekia aukšto BREEAM įvertinimo, nes būsimiems klientams, lankytojams ar gyventojams tai yra aukščiausios pastato kokybės įrodymas.

Lietuvoje tokių pastatų galima rasti ne vieną: tai biurų kompleksas Vilniuje prie Neries „Green Hall“, milžiniškas ofisų miestas „Quadrum“ Konstitucijos prospekte ar Kauno „Žalgirio“ arena. D. Kvedaro teigimu, visame pasaulyje per 26 BREEAM gyvavimo metus yra išduota virš 425 tūkst. sertifikatų aplinkai draugiškiems pastatams, apie 2 mln. pastatų yra užregistruoti ir laukia eilėje savo BREEAM įvertinimo. „Džiugu, kad tarp šių skaičių atsiranda vis daugiau lietuviškų projektų ir darnaus projektavimo praktika jau po truputį nokina savo vaisius“, – pridūrė jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.