Verslo evoliucija – su išmanumo ženklu

Išmanumas. Šį žodį nuolat kartoja nūdienos verslo tendencijų analitikai, teigiantys, kad sparčiai kintančioje ir todėl vis sunkiau prognozuojamoje aplinkoje geriausiai seksis išmaniam verslui. Koks verslas yra išmanus ir kiek jo turime Lietuvoje?

Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas

Mar 29, 2016, 10:56 AM, atnaujinta May 31, 2017, 8:04 AM

Verslo išmanumas nėra matuojamas vien novatoriškomis paslaugomis ar produktais. Tokiais kaip pavyzdžiui, amerikiečių „Theranos“ vystoma technologija, gerokai supaprastinanti kraujo tyrimus, ar šiemet tarptautinio pripažinimo sulaukęs lietuviškas sonaras „Deeper“. Neapsiriboja jis ir naujais verslo modeliais, griaunančiais nusistovėjusią tvarką tradiciniuose sektoriuose. Kaip antai, pasaulį sužavėjusi dalijimosi ekonomikos idėja paremta būsto nuomos platforma „Airbnb“ ir pavėžėjimo paslaugos tarpininkas „Uber“.

Tai ką tuomet turėtume vadinti išmaniu verslu? Iš esmės bet kurį išmaniai valdomą verslą. Tai yra, verslą, kuris naudoja naujausiomis technologijomis paremtus įrankius, leidžiančius optimizuoti veiklą, taupančius žmogiškuosius ir finansinius išteklius bei atveriančius naujus kelius pasiekti klientus ir užtikrinti sklandų jų aptarnavimą. Gera žinia yra ta, kad tokie įrankiai jau yra sukurti ir prieinami visiems verslams nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos sektoriaus. Kad būtų išmanus, verslas neturi būti „think big“ filosofiją išpažįstanti tarptautinė korporacija ar startuolis, drąsiai „deginantis“ rizikos kapitalo fondo lėšas. Būti išmaniu šiandien Lietuvoje gali bet kuris verslas, įskaitant ir mažąsias įmones, neturinčias nei didelio biudžeto, nei vizionierių komandos ar idėjų testavimo laboratorijos.

Išmaniųjų įrankių verslui sąrašas yra ilgas, nes globalioji rinka nuolat kuria naujus ir tobulina esamus. Paminėsiu kelis iš jų, populiarėjančius ir tarp Lietuvos smulkiųjų bei vidutinių įmonių. Tai komandinio darbo ir projektų valdymo programėlės „Basecamp“ ir „Asana“, darbo dienos planavimo „Trello“ ir „Wunderlist“, darbo laiko apskaitos „Toggl“ ir dar daug kitų.

Šiai „sukurta, tereikia naudotis“ įrankių grupei priskirčiau ir finansinio sektoriaus įrankius, kurių pasirinkimas jau yra nemažas. Pats populiariausias iš rinkoje siūlomų – interneto bankas verslui, kuriuo dabar, išplėtus jo funkcionalumus, naudojasi absoliuti dauguma mūsų verslo klientų. Aptarnavimo internetu principą Lietuvoje, beje, pastaruoju metu aktyviau diegia ir patys verslai. Šių dienų vartotojas pirmenybę atiduoda patogumui ir savo laiką vertina labiau nei gyvą kontaktą su pardavėju, tad įmonės, kurios gali klientams pasiūlyti e. apsipirkimą, perspektyvoje laimi. Kaip tik tokiems į internetą migruojantiems verslams bankai jau siūlo specialius įrankius (e. platformas), kurie leidžia integruoti skirtingus apmokėjimo būdus ir valdyti visas internetu atliekamas finansines operacijas.

Išbandyti ir įsidiegti išmanius įrankius Lietuvos verslą dažniausiai tiesiogiai arba ne paskatina patys pirkėjai. Pirma gyventojai, po to verslas – tokiu principu, ko gero, mokysimės naudotis ir dar vienu įrankiu – bankų išmaniosiomis programėlėmis. Įmonėms skirtą aplikaciją verslas tik atranda, o gyventojai jos funkcionalumus jau išbando kur kas drąsiau ir aktyviau.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.