Ruoškime krepšius, patikrinkime sąskaitas – laukia tikra apsipirkimo šventė! Mat plėšikavimu Lietuvos prekybininkus kaltinantys kauniečiai rodo į kaimyninę Lenkijoje, kurioje kasdienio vartojimo prekių esą galima įsigyti nepalyginti pigiau, todėl nepraleidžia progos laisvalaikį skirti išvykoms į šios šalies prekybos centrus.
Atpigus degalams, tokių išvykų išlaidos smarkiai sumažėjo, o vieno apsipirkimo metu galima atsivežti prekių, kurių užtenka porai savaičių. Dar lieka atsargų kaimynams bei giminaičiams.
Neturintys galimybių apsipirkti užsienyje kauniečiai viliasi, kad „Lidl“ išgelbės juos nuo sunkiai pakeliamų išlaidų kitų prekybininkų parduotuvėse. Galima tikėtis, kad prieš atidarant prekybos centrus nusidrieks milžiniškos eilės, o apsaugininkams teks reguliuoti pirkėjų srautą.
Netiesa, kad kauniečiai neturi pinigų, o pajutę galimybę apsipirkti pigiau, tikrai nepraleis tokios galimybės. Mažiau pinigų išveš į užsienį, daugiau pajamų gaus vietos prekybininkai ir gamintojai. Pastarieji tuomet taip pat turės daugiau laisvės tvarkant finansinius išteklius.
Susidaro tiesiog užburtas sėkmės ratas. Ar jis neturi silpnų vietų?
Svarbu, kad pirkėjams nereikėtų pusvalandį stypsoti eilėse prie kasų, nes kauniečiai nepaliauja stebėtis, kodėl parduotuvėje įrengiama 20 kasų, tačiau veikia tik 5–6. Dar didesnis nusivylimas būtų pasibaigusios akcijų prekės, nes koks gi prekybos centro atidarymas be akcijų?
Tikėtina, kad „Lidl“ tokios klaidos išvengs, nes prie Kauno jau atidarė milžinišką logistikos centrą. Jo plotas yra 42,8 tūkst. kvadratinių metrų – tai prilygsta 6 futbolo aikštėms. Bendras sklypo plotas siekia 143 tūkst. kvadratinių metrų.
Vien jau tai, kad toks objektas iškilo prie Kauno, galima pavadinti didele sėkme miestui ir visam regionui. Logistikos centre dirbs 130 žmonių, kurių dauguma – vietos gyventojai ir, pasak „Lidl“ atstovų, neturėtų skųstis pernelyg menku atlyginimu ar neištveriamomis darbo sąlygomis.
Investuotojai šio centro statybai bei įrengimui išleido apie 40 mln. eurų, o darbus patikėjo vienai Kauno statybų bendrovei. Ji statė ir dalį „Lidl“ parduotuvių, todėl pasipildė tiek šios įmonės darbuotojų sąskaitos, tiek miesto biudžetas.
Džiugios žinios neaplenkė ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vadovų, mat „Lidl“ atstovai pareiškė tiek logistikos centrui, tiek parduotuvėms naudosiantys elektros energiją, pagamintą tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Naujasis logistikos centras tapo šiuolaikiškiausiu Baltijos šalyse, mat pastato viduje įrengtos itin pažangios vandens tapymo ir šildymo sistemos – patalpoms šildyti naudojama energija, surenkama iš centre veikiančių šaldytuvų.
Prieš porą dešimtmečių pradėta kurti vizija, kad Kaunas ir jo apylinkės puikiai tinka logistikos verslui, tampa realybe. Vien šalia „Lidl“ valdomo pastato jau veikia kiek mažesni „Lietuvos pašto“, farmacijos bendrovės „Limedika“ centrai.
Panašios paskirties statiniai kyla netoliese esančios Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, taip pat šalia tarptautinės automobilių trasos „Via Baltica“.
Vien „Senukų“ prekybos tinklo valdomos erdvės bei plėtros planai nepadarytų gėdos net gerokai didesnei ir turtingesnei šaliai. Jeigu verslininkai leidžia savo pinigus, turbūt viską gerai suskaičiavo ir tiki savo investicijų sėkme.
Turbūt ne už kalnų ta diena, kai iš Kauno į kaimyninę Lenkiją europine geležinkelio vėže bildės krovininiai traukiniai, o jiems pavymui – ir keleiviniai sąstatai. Galbūt juose įsitaisiusiems kauniečiams nebereikės šturmuoti Lenkijos prekybos centrų?
„Laikinoji sostinė“
