Ruoškime krepšius, patikrinkime sąskaitas – laukia tikra apsipirkimo
šventė! Mat plėšikavimu Lietuvos prekybininkus kaltinantys kauniečiai
rodo į kaimyninę Lenkijoje, kurioje kasdienio vartojimo prekių esą
galima įsigyti nepalyginti pigiau, todėl nepraleidžia progos
laisvalaikį skirti išvykoms į šios šalies prekybos centrus.
Atpigus degalams, tokių išvykų išlaidos smarkiai sumažėjo, o vieno
apsipirkimo metu galima atsivežti prekių, kurių užtenka porai savaičių.
Dar lieka atsargų kaimynams bei giminaičiams.
Neturintys galimybių apsipirkti užsienyje kauniečiai viliasi, kad „Lidl“
išgelbės juos nuo sunkiai pakeliamų išlaidų kitų prekybininkų
parduotuvėse. Galima tikėtis, kad prieš atidarant prekybos centrus
nusidrieks milžiniškos eilės, o apsaugininkams teks reguliuoti pirkėjų
srautą.
Netiesa, kad kauniečiai neturi pinigų, o pajutę galimybę apsipirkti
pigiau, tikrai nepraleis tokios galimybės. Mažiau pinigų išveš į
užsienį, daugiau pajamų gaus vietos prekybininkai ir gamintojai.
Pastarieji tuomet taip pat turės daugiau laisvės tvarkant finansinius
išteklius.
Susidaro tiesiog užburtas sėkmės ratas. Ar jis neturi silpnų vietų?
Svarbu, kad pirkėjams nereikėtų pusvalandį stypsoti eilėse prie kasų,
nes kauniečiai nepaliauja stebėtis, kodėl parduotuvėje įrengiama 20
kasų, tačiau veikia tik 5–6. Dar didesnis nusivylimas būtų
pasibaigusios akcijų prekės, nes koks gi prekybos centro atidarymas
be akcijų?
Tikėtina, kad „Lidl“ tokios klaidos išvengs, nes prie Kauno jau atidarė
milžinišką logistikos centrą. Jo plotas yra 42,8 tūkst. kvadratinių
metrų – tai prilygsta 6 futbolo aikštėms. Bendras sklypo plotas siekia
143 tūkst. kvadratinių metrų.
Vien jau tai, kad toks objektas iškilo prie Kauno, galima pavadinti
didele sėkme miestui ir visam regionui. Logistikos centre dirbs 130
žmonių, kurių dauguma – vietos gyventojai ir, pasak „Lidl“ atstovų,
neturėtų skųstis pernelyg menku atlyginimu ar neištveriamomis darbo
sąlygomis.
Investuotojai šio centro statybai bei įrengimui išleido apie 40 mln.
eurų, o darbus patikėjo vienai Kauno statybų bendrovei. Ji statė ir dalį
„Lidl“ parduotuvių, todėl pasipildė tiek šios įmonės darbuotojų
sąskaitos, tiek miesto biudžetas.
Džiugios žinios neaplenkė ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės
vadovų, mat „Lidl“ atstovai pareiškė tiek logistikos centrui, tiek
parduotuvėms naudosiantys elektros energiją, pagamintą tik iš
atsinaujinančių energijos šaltinių.
Naujasis logistikos centras tapo šiuolaikiškiausiu Baltijos šalyse, mat
pastato viduje įrengtos itin pažangios vandens tapymo ir šildymo sistemos
– patalpoms šildyti naudojama energija, surenkama iš centre
veikiančių šaldytuvų.
Prieš porą dešimtmečių pradėta kurti vizija, kad Kaunas ir jo apylinkės
puikiai tinka logistikos verslui, tampa realybe. Vien šalia „Lidl“
valdomo pastato jau veikia kiek mažesni „Lietuvos pašto“, farmacijos
bendrovės „Limedika“ centrai.
Panašios paskirties statiniai kyla netoliese esančios Kauno laisvosios
ekonominės zonos teritorijoje, taip pat šalia tarptautinės automobilių
trasos „Via Baltica“.
Vien „Senukų“ prekybos tinklo valdomos erdvės bei plėtros planai
nepadarytų gėdos net gerokai didesnei ir turtingesnei šaliai. Jeigu
verslininkai leidžia savo pinigus, turbūt viską gerai suskaičiavo ir
tiki savo investicijų sėkme.
Turbūt ne už kalnų ta diena, kai iš Kauno į kaimyninę Lenkiją europine
geležinkelio vėže bildės krovininiai traukiniai, o jiems pavymui – ir
keleiviniai sąstatai. Galbūt juose įsitaisiusiems kauniečiams nebereikės
šturmuoti Lenkijos prekybos centrų?
„Laikinoji sostinė“