Saugi darbo aplinka – būtinybė, bet kodėl joje tyko mirtis?

Lietuvoje turbūt nėra plačiai žinomas faktas, kad balandžio 28 dieną pasaulis mini darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, o būtent mums labiau nei daugeliui kitų Europos valstybių šią datą reikėtų įsidėmėti. Tarptautinės darbo organizacijos inicijuotos minėtinos dienos tikslas – atkreipti dėmesį į toli gražu ne visuomet saugias darbuotojų darbo sąlygas ir nelaimingus atsitikimus darbe, gyventojų susižalojimus, susirgimus dėl pavojingos darbo aplinkos bei žūtis darbo vietose.

Statybų sektoriuje mirčių – daugiausia: Lietuvoje žūsta 4 kartus daugiau statybininkų, nei kitose ES valstybėse.<br>M.Patašiaus nuotr.
Statybų sektoriuje mirčių – daugiausia: Lietuvoje žūsta 4 kartus daugiau statybininkų, nei kitose ES valstybėse.<br>M.Patašiaus nuotr.
Statybų sektoriuje mirčių – daugiausia: Lietuvoje žūsta 4 kartus daugiau statybininkų, nei kitose ES valstybėse.<br>M.Patašiaus nuotr.
Statybų sektoriuje mirčių – daugiausia: Lietuvoje žūsta 4 kartus daugiau statybininkų, nei kitose ES valstybėse.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Giedraitis.<br>Organizatorių nuotr.
A.Giedraitis.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Aurimas Giedraitis

Apr 26, 2016, 4:38 PM, atnaujinta May 27, 2017, 1:56 PM

Deja, bet Lietuva yra tarp šalių, kur ši problema – itin aktuali. Kaip bebūtų, per metus mūsų šalyje darbo vietose vidutiniškai žūsta dvigubai daugiau darbuotojų nei Europos Sąjungoje. Statybų sektoriuje statistika dar nemalonesnė – čia mirčių Lietuvoje pasitaiko 4 kartus daugiau nei vidutiniškai Bendrijoje.

Priežasčių galime ieškoti įvairių. Turbūt lengviausia būtų rodyti pirštais į nepakankamai griežtą darbų saugos reglamentavimą ar neefektyvią kontrolę. Vis tik reikėtų pripažinti, kad reikalavimai darbdaviams nuolat griežtėja, o kontroliuojančios institucijos daro vis didesnį spaudimą įmonėms laikytis numatytų taisyklių. Turbūt pirmiausiai – ir tai ypač liečia statybų sektorių – darbdaviams bei patiems darbuotojams reikėtų atsigręžti į save ir pasižiūrėti, ar tikrai daroma viskas, kad nelaimingų atsitikimų ir žūčių darbe pasitaikytų gerokai rečiau. Būtent gerai įmonių atlikti namų darbai ir dėmesys prevencijai yra efektyviausia priemonė, leidžianti užkirsti kelią naujoms tragedijoms darbo vietose.

Visų pirma, Lietuvoje aiškiai juntamas darbų saugos kultūros trūkumas, o jos ugdymui ir formavimui darbdaviams dažnai pritrūksta žinių ir valios. Negalime kalbėti apie saugias darbo vietas, jei įmonių vadovybė ir darbuotojai tam tikras saugumo priemones ir reikalavimus vertina tik kaip formalumą, o prie jų taikosi tik dėl gresiančių baudų. Saugios darbo vietos turėtų būti pačių darbdavių ir darbuotojų interesas.

Tiesa, kalbant apie šį aspektą, situacija, panašu, gerėja. Bendrovės „Spinter tyrimai“ praėjusių metų rugsėjį atlikta statybų ir gamybos sektoriaus įmonių vadovų apklausa Lietuvoje parodė, kad saugios darbo sąlygos darbuotojams šiandien jau yra viena svarbiausių motyvacijos priemonių, o ją išskyrė 59 proc. respondentų. 37 proc. apklaustųjų teigė, kad ši motyvacijos priemonė yra itin svarbi. Be to, 58 proc. apklaustų vadovų teigė retkarčiais sulaukiantys pačių darbuotojų prašymų užtikrinti saugias darbo sąlygas. Tai rodo, kad darbuotojams vis labiau rūpi sąlygos, kuriomis jie dirba.

Didesnis vadovų atsakomybės pojūtis dėl savo darbuotojų ir saugių darbo vietų – kita sritis, kurioje galėtume pasitempti. Ir nors didžioji dalis vadovų sutinka esantys asmeniškai atsakingi už darbų saugą įmonėse, dar ne visuomet šis atsakomybės jausmas virsta realiais darbais. Dažnai siekis užtikrinti darbų saugumą apsiriboja nuobaudų taisyklių nesilaikantiems darbuotojams skyrimu. Vis tik to nepakanka, o darbuotojų ugdymas, saugaus darbo įpročių diegimas yra daug svarbesnė nelaimingų atsitikimų prevencijos darbe dalis. Čia pasitarnauti gali kokybiški ir profesionalūs darbuotojų mokymai, tačiau įmonės Lietuvoje tokioms priemonėms vis dar linkusios pagailėti lėšų. Kol kas „Cramo“ yra vienintelė iš statybos įrangos nuomos įmonių, įkūrusi mokymo centrą, kuriam licenciją vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas išdavė Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau norėtųsi aktyvesnio ir kitų rinkos dalyvių įsitraukimo.

Didesnius pajėgumus turi didžiosios įmonės – jos ir skiria daugiau investicijų darbų saugai, organizuoja švietimo programas darbo vietose, rengia mokymus. Mažosios įmonės neretai darbų saugą atsimena tik po kontroliuojančių institucijų apsilankymo. Gauname nusiskundimų, kad mažųjų įmonių darbuotojai net negauna elementariausių darbo saugos priemonių. Tikiu, kad darbų saugos situacija Lietuvoje ilgainiui pasikeis į gerą, o darbdaviai suvoks, kad investicijos į saugią darbo vietą nėra pinigų švaistymas. Tai ne tik būdas apsaugoti darbuotojus ir išvengti tragedijų darbe, bet ir galimybė užsitarnauti patikimo, rinkoje geidžiamo ir socialiai atsakingo darbdavio vardą bei reputaciją.

Prošvaisčių darbų saugos situacijoje šalyje jau galima pastebėti – palyginti su ankstesniais metais, žuvusiųjų darbe skaičius Lietuvoje praėjusiais metais, Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, sumažėjo trečdaliu. Judame teisinga linkme, tačiau privalome tai daryti spartesniais žingsniais. Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos proga to ir noriu palinkėti.

Aurimas Giedraitis yra statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos įmonės „Cramo“ pardavimo vadovas Lietuvoje

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.