Devyni būdai, kaip sugundyti turistą

Būti turistu yra beprotiškai nuobodu. Slankioji pagal žemėlapiuose sunumeruotus objektus ir ieškai vaizdų, panašių į nuotraukas. Tada pats nufotografuoji, o kartais pats atsistoji į kadrą. Dar blogiau – jei vaikštai ne vienas, o seki paskui iškeltą ryškiaspalvį gido skėtį. Tada su grupe įgriūni į kokią nors bažnyčią, imi dairytis – gal išvysi stebuklingą paveikslą. Tuo metu iš bažnyčios staigiai dingsta anksčiau čia meldęsi žmonės – jie negali pakelti tavo buvimo.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-06-07 14:26, atnaujinta 2017-05-22 17:25

Būti turistu yra rimtas darbas, todėl po jo reikia gerai pailsėti. Kadangi turistas pavargsta nuo vis naujų reginių ir naujų apie juos pasakojamų legendų, jam norisi vienodumo. Todėl nustokim dejuoti, kad Vilnius – tai ne Paryžius. Mažai jam trūksta iki Paryžiaus. Nėra Luvro ir Eifelio? Bet gal turistams užtenka kartoninės beveidės Monos Lizos, į kurią galima įlįsti ir nusipaveiksluoti.

Kodėl Vilniuje vis daugiau turistų minių? Ar tai dėl kokio nors pagerėjusio Lietuvos įvaizdžio? Ne, dėkoti reikia mūsų kūrybingiems verslininkams. Vilniuje atsirado puikios kavos, kruasanų, natūralių ledų, įdomių suvenyrų. Štai visai neseniai šokolado krautuvėlėje mačiau šokoladinį parkerį su Lietuvos vėliava – tiesiog puikios lauktuvės! Mūsų sostinė darosi normali – tokia pati, kaip ir kiti Europos miestai.

Jūsų dėmesiui – devyni būdai, kaip Vilnius gali tapti dar populiaresnis.

1. Girkime kitas šalis

Lenkams, anglams, prancūzams neatrodo įdomūs marškinėliai su nupaišyta Gedimino pilimi ar Katedros bokštu? Tai pagaminkime jiems suvenyrų su jų šalies atributika. Pavyzdžiui, nupieškim ant marškinelių Gedimino pilį ir Eifelio bokštą, o tarp jų įterpkim širdutę. Prancūzai iškart pirks. Pagaminkim lenkams skirtą liniją „Wilno nasze“ – patriotai lietuviai teužspringsta savo neapykanta. Pagaminkim anglams kepuraičių su užrašu: „England is cool – says Lithuania“.

Visiems patinka, kai giria jų šalį. Tačiau vilniečiai kažkodėl iki šiol jaučiasi nemaloniai, jei išgirsta, kad turistai į Vilnių ne atvažiavo, bet tik pravažiavo – pakeliui į Rygą ir Taliną. Nesijauskim pažeminti, geriau pagaminkim tušinukų, raktų pakabukų, atvirukų su visų trijų Baltijos šalių simboliais.

2. Duokim jiems maisto kaip pas mamą

Jie nenori mūsų cepelinų ne dėl to, kad jie per riebūs, o šaltibarščių – ne todėl, kad šie keistos spalvos. Net nuvykę į Indiją, jie norės valgyti pusryčiams skrudintą batoną su uogiene ir sviestu. „Čia galiu valgyti kaip namie“, – štai kas glosto jų savimeilę. Jei prancūzui pavyks nusipirkti gerą riestainį, galima tikėtis, kad jis parveš namo ir lietuvišką šakotį. Jei suomiams pasiūlysime suomiškos juodos duonos, jis nusipirks ir lietuviškos. Duokit anglams „fish and chips“, o lenkams – burokėlių sriubos kaip pas mamą. O kiaulės ausis ir vėdarus siūlykim patiems lietuviams.

3. Pastatykime kartoninę Barborą Radvilaitę

Turistams nusispjaut į pastatų grožį. Jiems reikia iki soties prisifotografuot. Jiems nesvarbi lankomos vietos istorija, jie trokšta sukurti savo kelionės istoriją, kurią pasakos draugams ir giminaičiams. Eifelis, Big Benas, Gedimino pilis – jiems visiškai vienodai. Svarbu, kad įdėjus nuotrauką į „feisbuką“, žmonės sakytų „Vau“.

O „Vau“ žmonės dažniausiai sako, kai pamato kokią nors kvailą nuotrauką – pavyzdžiui, prie gėlėto „zaporožiečio“.

Lietuvoje daugeliui įdomiau paveiksluotis ne prie Aušros vartų, bet prie kartoninių karvių Europos prekybos centre. Pastatykim Katedros aikštėje kartoninę Barborą Radvilaitę ir Vytautą Didįjį. Nuvarykim baltą „volgą“ prie Santuokų rūmų ir pasiūlykime turistams fotografuotis apsirengus sovietmečio jaunavedžiais. O vyresniems turistams pasodinkim įmantrios formos gėlynų, kuriuose skambėtų J. Štrauso valsai.

4. Sodinkim juos į gondolą ir karietą

Neseniai girdėjau, kad Nerimi tuoj plaukios (o gal jau ir plaukioja) gondola. Tai sugalvoję verslininkai – tikri šaunuoliai. Puiku, kad prie Katedros turistų laukia dviratininkai rikšos. Tačiau Vilniui labai trūksta karietų su arkliais, kuriomis būtų galima pradardėti bent jau Bernardinų parku. Ir nesakykit, kad bus per daug mėšlo gatvėse. Juk arkliašūdžiai negąsdina Vienoje gyvenančių pedantų austrų.

5. Pasamdykim bronzinį Vytautą

Tie, kuriems įdomu klausytis gido pasakojimų apie bažnyčių skulptūras, mokykloje buvo beviltiški moksliukai. Tačiau net ir jiems atsibosta. Jiems mirtinai reikia gyvų reginių. Vienas iš įprastų Europos miestų atrakcijų – bronziniais dažais išsiterlioję veidus ir rūbus mimai, vaidinantys vietinius karalius, kunigaikščius ar vaiduoklius. Lietuvoje jų dar nematyti – matyt, todėl, kad mimams labiau apsimoka dirbti Paryžiuje ar Londone. Bet vieną kitą gyvąją skulptūrą galėtų samdyti Vilniaus savivaldybė – jie tikrai gerina miesto įvaizdį.

6. Sukurkim kuo keistesnių muziejų

Niekas nemėgsta didžiulių paveikslų galerijų. Tik meno žinovai gali valandų valandas bastytis Luvre. Visi kiti atidžiai apžiūri Egipto mumijas, o tada skuodžia tiesiai prie Monos Lizos. Daug įdomiau turistams užsukti į sovietinių indų, senovinių žaislų, degtukų dėžučių, pašto ženkliukų muziejukus. Nesibauginkim sovietinės praeities – ji dabar gali nešti pelną. Pakrapščius mūsų tėvukų kolekcijas, galima rasti daug įdomaus. Tokiems muziejukams patalpas galėtų duoti Vilniaus savivaldybė. Šaunu, kad panašių įdomybių jau galima rasti kūrybiškuose kavinių interjeruose.

7. Atverkime jiems čakras ir pakelkime kundalinius

Krikščionims Vilnius žinomas kaip Gailestingumo miestas. Tačiau Lietuva galėtų tapti ir ezoterikos sostine. Juk senamiestyje – daugybė jogos ir reiki studijų. Pilna tų, kurie gali atverti čakras, pakelti kundalini, pripildyti kūną pranos. Tačiau kodėl užsieniečiams niekas nepasiūlo nepigių ajurvedinių masažų? Kodėl jiems rodo tik bažnyčias, bet neužsuka į Raugyklos gatvėje esančią Hare Krišna šventyklą? Gerai jau bent tai, kad turistus gidai jau veda prie Ragučio šventyklos – apie šią vietą nežino dauguma vilniečių, nes ji gerai paslėpta už Pilies gatvės viršuje esančio turgelio.

Kodėl turistai nežino, kad galima pailsėti gongų ir tibetietiškų dubenų virpesiuose? Kodėl tiesiog gatvėje jiems nesiūloma pamasažuoti išvargusių pečių? Kodėl niekas negroja dūdele ir nešokdina kobrų (ne tikrų, žaislinių, tokį reginį mačiau kažkuriame Europos mieste)?

8. Skelbimų lentos

Taip, taip, dabar viską galima rasti išmaniajame telefone. Tačiau kai išvyksti į kelionę, nuo telefono norisi pailsėti – ypač vyresniesiems. Kaip tada atvykėliai gali rasti informaciją apie tai, kas vyksta mieste ?

Iš Vilniaus turizmo centre gulinčių bukletų susidaro vaizdas, kad Vilnius yra nykus miestas – jame yra tik Pinigų muziejus ir Kairėnų botanikos sodas. Būtų nuostabu, jei senamiestyje atsirastų kuo daugiau skelbimų lentų, kur absoliučiai visi nemokamai galėtų paskelbti apie savo renginius. Turistams tikrai patiktų žinoti apie šokius po atviru dangumi – net jei jie neketina dalyvauti. Vien žinia apie tai sukuria atviro ir gyvo miesto įspūdį.

9. Mažosios Europos parkelis

Turistai yra kaip vaikai. Jiems labai patinka visokie miniatiūriniai miestukai, kuriuose važinėja traukinukai, čiurlena upeliai, po tiltuku praplaukia garvežiukas ir mojuoja robotukai. Ypač japonai mėgsta matyti tai, ką jau kažkada regėjo keliaudami kitur. Todėl Europoje populiarios mini Europos, kuriose galima nusifotkint prie mažo Eifelio, Big Beno ar dar ko nors.

Galėtume ir mes įrengti kokią nors mažąją Europą Bernardinų sode. Svarbiausia – jos centre pastatyti Eifelio bokštą. Ir parinkti gerą vietą – tokią, kad ištisą dieną gerai kristų šviesa fotografuojantis. Gal net įrengti kokį dirbtinį apšvietimą. Štai tada Vilnius niekuo nenusileis Paryžiui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.