„Pirmas sveikintinas dalykas, kad prezidentė nevetavo viso
darbo kodekso, o ji pasiūlė apie 20 pozicijų. Tai reiškia, kad
Darbo kodekso pakeitimai yra reikalingi ir teisingi. Aš manau, kad
čia yra grynai politinis sprendimas ir nesusijęs su (Darbo kodekso –
BNS) turiniu“, – BNS tvirtino A.Romanovskis.
Anot jo, norėdama liberalizuoti darbo santykius, prezidentė
turėjo nevetuoti naujojo Darbo kodekso.
„Aš manau, kad tas darbo kodeksas, kuris buvo Seime, jei
įsigilinus į jo turinį, jis buvo kitoks. Jis vietomis nebuvo
naudingas darbdaviams, kitose vietose darbuotojams, bet iš principo
buvo kitoks požiūris į darbo santykius. Prezidentės pastabos yra
baisios. Visi pasiūlymai yra kosmetinio pobūdžio, tai yra
profsąjungų sustiprinimas ir darbo tarybų išvijimas. Tai
profsąjunginiai pasiūlymai“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Jo nuomone, prezidentė pasiūlė pataisas susijusias su
profesinėmis sąjungomis, nes šios padarė didelę įtaką viešai
agituodamos prieš naująjį Darbo kodeksą.
„Pasiūlymai yra visiškai neprogresyvūs ir daugeliu
atžvilgių nesusiję su darbo santykiais“, – sakė A.Romanovskis.
D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius
liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai
užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių
dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti
vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti
terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes
išeitines kompensacijas.
Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas, lyginant su Seimo priimtu
įstatymu.