R.Skyrienė: Prezidentės veto Darbo kodeksui – trumparegiškas

„Reikia keistis, nes mes nesulauksime investicijų, nes investuotojai visada lygina visas šalis, skaičiuoja kiek atostogų, kiek nedarbo dienų ir visą tai pamatuoja. Jei nenorime naujų darbo vietų steigti, tai toliau vegetuokime su senuoju (Darbo kodeksu – BNS) ir tada, sakyčiau, labai trumparegiškas požiūris Prezidentūros parodytas. Arba neįsigilinta iki galo“, – BNS sakė R.Skyrienė.

Ji piktinosi, kad D.Grybauskaitė priekaištauja, jog šalyje nevykdomos reformos, tačiau tuo pačiu grąžina Darbo kodeksą Seimui.

„Grąžina atgal, pati kritikuodama, kad niekas nedaroma. Aš nesuvokiu, kam reikalingas toks populizmas“, – teigė R.Skyrienė.

Prezidentės siūlymą atsisakyti vadinamųjų nulinių darbo sutarčių, R.Skyrienė pavadino naujovių baime.

„Naujovių baimė. Niekas nežino, kaip suveiks tos nulinės darbo sutartys – o gal tai bus paskata jaunimui, studentams įsidarbinti, antrai darbo vietai. Mūsų senobinės profsąjungos į visus darbdavius žiūri kaip į išnaudotojus. Tai jeigu yra tokių darbdavių, kurie nesilaiko Darbo kodekso, išnaudoja, viešinkime, skelbkime, tikrinkime, uždarykime, bauskime. Nieko tokio nevyksta. Pikta, kad tie, kurie laikosi įstatymų, yra baudžiami dėl tų, kurie nesilaiko reguliavimo ir bijoma bet kokių naujovių, modernumo“, – tvirtino R.Skyrienė.

Anot jos, siūlymas didinti išmokas darbuotojams apskritai kelia klausimą, kam tuomet buvo reikalinga Darbo kodekso reforma. R.Skyrienė atkreipė dėmesį, kad darbdaviai sutiko mokėti 0,5 proc. „Sodros“ įmokos į specialų fondą, iš kurio darbo netekę gyventojai gautų išmokas.

„Tai kam reforma buvo daroma? Kodėl darbdaviai sutiko padidinti socialinio draudimo įmoką 0,5 proc.? Tai dabar reikia didinti atgal? Tie kaštai yra per dideli, negali žmogus galvoti, kaip jis išeis iš darbo, jis turi galvoti kaip jis dirbs. Pas mus dabar galvoja kaip jis išeis ir neveikia – niekas nemoka tų išeitinių, moka tik tokie investuotojai kaip mūsų forume, tai kam grįžti atgal?“, – klausė R.Skyrienė.

D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.

Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas, lyginant su Seimo priimtu įstatymu.