Ši lietuvė dirba administratore pačiame kurorto centre, kur ketvirtadienį ir nutiko lemtingi įvykiai, įsikūrusiame žuvies restorane. Ketvirtadienį ji buvo darbe – tragedijos epicentre.
Penktadienį, kitą dieną po tragedijos, ji vėl dirbo, tik diena reikšmingai skyrėsi nuo ankstesnių.
„Darbe vietoj įprasto šurmulio tyla, tyliai ir paskubomis pietavo pavieniai žmonės, daugiau nei pusė rezervacijų šiam vakarui buvo atšaukta, regis, mažiausiai keletą dienų žmonės bus atsargesni, nesibūriuos viešose vietose“, – kitą dieną po Nicą ištikusios tragedijos kalbėjo I. Grublytė.
Ketvirtadienį jai buvo trumpesnė darbo diena. „Dirbau nuo 19 val. iki 23 val. Pastarosios savaitės buvo kupinos įtampos, juk vyko futbolo rungtynės, tad mieste visur buvo minios žmonių“, – pasakojo I.Grublytė.
Moteris sakė, kad buvo kilę minčių apie išpuolių riziką.
‚Ketvirtadienį, baigiantis mano darbo valandoms, prasitariau kolegei, kad lengviau atsipūsiu pasibaigus visam šiam beprotiškam maratonui. Likus vos keliolikai minučių iki darbo pabaigos, t.y. po 22 valandos, po fejerverkų, įsišėlo vejas, jo gūsiai iš lauko terasos skubiai žmones, vakarieniaujančius lauke, suginė į restorano vidų.
Restoranas, kuriame dirbu, yra pėsčiųjų alėjoje, vos keli metrai nuo Massenos aikštės, tad buvo neįprasta staiga pamatyti minias žmonių, kurie bėgte bėgo ištikti panikos, rėkdami visomis kalbomis. Buvo sunku ką nors suprasti, išgirdau tik viena: „Šaudo““, – pasakojo lietuvė.
Ji buvo beišeinanti pro duris namo, tačiau restorano viduje kilo panika, žmonės iš lauko plūste plūdo visur, kur tik matė įėjimą.
„Pamačiau besilaukiančią apie 7-tą mėnesį moterį, kuri alpo, mečiau rankinę ir skubėjau į pagalbą, likau dar pusvalandžiui, kol suvokiau, kas dedasi. Kadangi Prancūzijoje gyvenu neseniai, ne iš karto suvokiau, kas vyksta. Restorano darbuotojai laikėsi išties profesionaliai, ne tik kad nepuolė į paniką, bet ir ramino žmones, kad viskas kontroliuojama“, – apie ketvirtadienio įvykius pasakojo I.Grublytė.
Pasak jos, buvo girdėti šūviai, tačiau buvo sunku atskirti: šūviai tai ar fejerverkai. Kaip pasakojo lietuvė, didžiausia panika kilo gatvėse: „Žmonės desperatiškai bėgo į visas įmanomas puses, daugelis verkė ir beveik visi bėgo su telefonais, prispaustais prie ausies. Buvo baisus vaizdas, atrodė, tarsi atsitiko, kažkas tikrai nerealiai baisaus“.
Grįžti namo jai prireikė mažiausiai valandos, mat gatvėse buvo neregėtos spūstys.
„Buvo justi panika, žmonės suprato, kad nutiko kažkas tragiško, bet nežinojo detalių, kokio masto tragedija ir ar tai pabaiga“, – apie patirtą siaubą pasakojo Nicoje gyvenanti moteris.
