Gidas laisvai samdomiems: kaip nepasiklysti reikalavimuose?

Praėjusiais metais Lietuvoje savarankiška veikla užsiėmė beveik 11 proc. dirbančiųjų. Lyginant su pasaulinėmis darbo rinkos tendencijomis, šis procentas gana skurdus – prognozuojama, kad iki 2020 m. net 40 proc. pasaulinės darbo rinkos sudarys vadinamieji „freelancer’iai“, t.y. laisvai samdomi darbuotojai.

Laisvai samdomo darbuotojo statusas suteikia išties nemažai laisvių, susijusių su darbo laiko, darbo vietos, darbo apimčių lankstumu, ir kartu formuoja dvi pagrindines prievoles, be kurių ši veikla neįmanoma.<br>123fr nuotr.
Laisvai samdomo darbuotojo statusas suteikia išties nemažai laisvių, susijusių su darbo laiko, darbo vietos, darbo apimčių lankstumu, ir kartu formuoja dvi pagrindines prievoles, be kurių ši veikla neįmanoma.<br>123fr nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sonata Stanislovaitienė

Aug 29, 2016, 5:28 PM, atnaujinta May 14, 2017, 2:41 PM

Kodėl atsiliekame nuo pasaulinių tendencijų: kas stabdo laisvadarbių veikimą Lietuvoje?

Riboja ne mokesčių sistema, o įsigalėję mitai

Laisvai samdomo darbuotojo statusas suteikia išties nemažai laisvių, susijusių su darbo laiko, darbo vietos, darbo apimčių lankstumu, ir kartu formuoja dvi pagrindines prievoles, be kurių ši veikla neįmanoma.

Tai yra atitinkami įgūdžiai ir kompetencijos bei oficialus veiklos įteisinimas. Įstatyminė erdvė ir mokestinė sistema Lietuvoje šiuo atveju nėra tokia sudėtinga, kaip dažnai manome, kliaudamiesi viešojoje erdvėje stipriai įsigalėjusiais mitais ir baimėmis. Anaiptol.

Verslų pradininkams Valstybinė Mokesčių Inspekcija (VMI) suteikia galimybę neregistruoti juridinio asmens statuso, įteisinant savo veiklą individualios veiklos forma. Individualios veiklos formato bijoti nereiktų: tokią veiklos formą paprasta įregistruoti ir išregistruoti. Pažyma ar verslo liudijimas?

Individuali veikla registruojama dviem formatais: pagal verslo liudijimą ir pagal pažymą. Pagrindinė šių formatų skirtis yra fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kurį reikia sumokėti iš anksto įsigijus verslo liudijimą.

Vykdant veiklą pagal pažymą, šį mokestį privalu sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuo faktiškai gautų pajamų. Abiem atvejais, norint įforminti individualią veiklą, būtina kreiptis į gyvenamosios vietos VMI arba pateikti prašymą elektroniniu būdu prisijungus prie e. VMI portalo, autorizuotų e. paslaugų srityje Mano VMI.

Pagrindiniai apribojimai ketinantiems vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą yra šie: PVM mokėtojai negali vykdyti individualios veiklos pagal verslo liudijimą; negalima teikti paslaugų juridiniam asmeniui, kai veiklos sutampa; metinė juridiniams asmenims suteiktų paslaugų vertė negali viršyti 4 500 Eur sumos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veiklų, kurias galima vykdyti pagal verslo liudijimą, sąrašas yra baigtinis ir neypatingai gausus. Įsitikinti, ar tam tikra veikla priklauso šiai grupei, galima sužinojus Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kodą arba susisiekus su Lietuvos Statistikos Departamentu.

Verslo liudijimas yra išduodamas pageidaujamam laikotarpiui, bet ne ilgiau nei metams. Pagal individualios veiklos pažymą galima vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą, išskyrus nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir nuomos bei veiklą, kuriai teisės aktai numato reikalavimą įsteigti įmonę.

Kaip susitvarkyti su individualios veiklos apskaita?

Praktikoje pagrindinė laisvai samdomų darbuotojų problema yra ne sudėtinga mokestinė sistema, o tai, kad apskritai vengiama tvarkyti apskaitą. O kaip žinia, pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo arba kasos aparato kasos operacijų žurnalo pildymas yra viena iš pagrindinių prievolių, užsiimant individualia veikla tiek pagal verslo liudijimą, tiek pagal pažymą.

Gyventojas vykdantis kelių rūšių individualią veiklą privalo pildyti atskirus pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims. Gyventojas, pasirinkęs leidžiamais atskaitymais laikyti 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, neprivalo pildyti pajamų-išlaidų žurnalo skilčių, susijusių su išlaidomis, be to, neprivalo saugoti apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos išlaidos.

Kiti individualios veiklos vykdytojai privalo saugoti apskaitos dokumentus ir pajamų-išlaidų žurnalus ne mažiau kaip 5 metus, o PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitas faktūras − 10 metų nuo jų išrašymo.

Galiausiai žinotina, kad individualią veiklą įforminusiems asmenims VMI priskiria specialistus, atsakingus už jų aptarnavimą ir mokestinių prievolių vykdymo stebėseną. Todėl, kilus klausimams ar abejonėms, vertėtų nebijoti kreiptis į juos patarimo.

Alternatyva susiduriant su didesnėmis nei tikėtasi apskaitos apimtimis ar laiko stoka yra Lietuvoje pamažu atsirandančios elektroninės individualios veiklos apskaitos sistemos arba asmeninis buhalteris. Remdamiesi „Baltosios buhalterijos“ praktika, pastebime, kad tarp asmenų, užsiimančių individualia veikla, populiarėja asmeninio buhalterio paslauga. Ši paslauga leidžia mokestinio laikotarpio pabaigoje metinių deklaracijų pateikimą ir kitus finansinius rūpesčius perleisti profesionalams.

Sonata Stanislovaitienė yra bendrovės „Baltoji buhalterija“ direktorė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.