Šioje kaitoje sunku pervertinti draudimo vaidmenį – jis rūpinasi rizikos valdymu ir apsaugo nuo padarinių. Verslo vizionierius Steve'as Jobsas teigė, kad negalima sujungti verslo taškų žiūrint į ateitį – jie įgauna kontūrus tik žiūrint atgal, t. y. norint įvertinti, kur būsime, reikia pažiūrėti, kur jau buvome. Tad verta grįžti prie draudimo ištakų, pažvelgti, kaip kito draudimo technologijos ir kaip drausimės po dešimties metų.
Nuo kalkinio popieriaus iki mobiliųjų programėlių
Iki 1991 m. Lietuvoje veikė tik Valstybinė draudimo įstaiga. Žvelgiant atgal, į rinką žengiant privačioms draudimo įmonėms, teko išgyventi ne tik mentalinį lūžį, bet ir technologinį virsmą.
Dingo kalkinis popierius, per kurį buvo rašomos sutarties kopijos; popieriniai registracijos žurnalai, kurie buvo dabartinių duomenų bazių atitikmuo; popierinės sutartys su fiziniais parašais, kurias keičia elektroniniai dokumentai. Įdomu tai, kad technologijos, kurios buvo reikalingos draudimo produktams sukurti, traukiasi, o pačios paslaugos liko.
Iliustruodamas šią situaciją, prisimenu istoriją, kuomet 1991 m. Lietuvos delegacija turėjo vykti į užsienį, bet tuo metu Vakarų šalys iš atvykstančių žmonių reikalavo kelionių draudimo poliso.
Lietuvoje šios paslaugos dar nebuvo, tad, pasinaudoję tarptautiniais standartais, draudimo specialistai polisą sukūrė per 48 valandas ir pradėjo dauginti kopijavimo aparatu. Taip sukurtą kelionių draudimo paslaugą klientai naudoja ir šiandien, tik mums jau nebereikia kopijavimo aparatų. Šiuo metu vyksta sparti draudimo produktų skaitmenizacija. Pavyzdžiui, draudimo procese jau ne vienerius metus naudojamasi elektroniniu parašu, draudžiamasi internetu, naudojamasi savitarnos sistemomis ar mobiliosiomis programėlėmis. Taigi, nors dauguma grėsmių liko fizinės, tačiau draudimas nestovi vietoje ir kartu su klientais persikelia į skaitmeninę erdvę.
Drausdami šaldytuvą saugosime banko sąskaitą
Institutas ateičiai (angl. Institute for the Future), vystantis įvairias technologijas ir pateikiantis prognozes apie ateitį, teigia, kad per artimiausius dešimt metų mus pasieks tokios inovacijos kaip smegenų implantai, kurie padės bendrauti be žodžių; antimikrobiniai žiedai, kurie savaime gydys nuo daugelio ligų; papildyta realybė susilies su tikra ir mes tuo pačiu metu gyvensime tiek čia, tiek skaitmeniniame pasaulyje.
Kaip šios technologijos įsitvirtins mūsų gyvenime, dar anksti pasakyti. Draudikai jau dabar yra nukreipę savo žvilgsnį į technologijas, kurios po sėkmingų bandymų laboratorijose pasiekė mūsų gyvenimą – visų pirma kalbama apie skaitmeninius sprendimus. Pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai ar savaeigiai automobiliai – prietaisai, kurie iš žmogaus perima visą ar dalį valdymo.
Išmanieji produktai išjudins draudimo verslo pamatus. Tarkime, autonominių automobilių atveju jau dabar galima prognozuoti, kad augs netiesioginis draudimo poreikis, nes reikės suvaldyti riziką, kuri susijusi su transporto priemonės gamyba, su infrastruktūra, su programine įranga ir kitomis rizikomis.
Vis daugiau įrenginių yra prijungiama prie interneto tinklo, todėl natūralu, kad augs draudimų produktų, susijusiu su daiktų internetu ir virtualia erdve kūrimas. Pavyzdžiui, šiuo metu būsto draudimas apima grėsmes nuo fizinių padarinių. Jau dabar auga namų, kuriuos valdo išmaniosios sistemos, skaičius, todėl natūralu, kad namas tampa pažeidžiamas ne tik fizinėmis priemonėmis, tokiomis kaip gaisras ar ugnis, tačiau ir virtualiomis, tokiomis kaip kibernetinė ataka.
Apie pokyčių mąstą rodo ir didžiųjų draudimo bendrovių iniciatyva „B3i“, kuria siekiama „blockchain“ technologiją pritaikyti draudimo versle. „Blockchain“ – tai virtuali decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema, kuri šiuo metu drebina finansų pasaulį.
Ši technologija suteikia galimybę skirtingas finansines rinkas susieti į vieną sistemą. Jei technologija pasirodys esanti gyvybinga, ji padėtų aptarnauti klientus greičiau, patogiau, saugiau; išaugtų duomenų ir piniginių srautų mainai – draudimo bendrovės galėtų kalbėti apie bendrą standartą virtualioje erdvėje, kas palengvintų veiklą tiek bendrovėms, tiek klientams.
Bendra tendencija tokia, kad nors draudimo nuo fizinių ir sveikatos grėsmių poreikis liks, tačiau sparčiai augs sprendimų, susijusių su saugumu, duomenimis ir finansais, poreikis. Juk išmanusis šaldytuvas, kuris jums užsakinės maistą automatiškai, turės jūsų kreditinės kortelės duomenis, todėl taps kibernetinių atakų taikiniu.
Apibendrinant galima pasakyti, jog, žvelgiant į ateitį, draudimo bendrovėms svarbu išgryninti klientų profilius ir situacijas, kad būtų pateikti sprendimai kaip skaičiuoti nuostolius, kuomet nepadaroma fizinė žala. Radus šiuos atsakymus, klientams bus pasiūlyti ir draudimo produktai.
Tam neišvengiamai reikės glaudesnio bendradarbiavimo tarp draudikų, gamintojų ir teisės aktų leidėjų, į procesą turėtų įsitraukti ir mokslininkai, kurie nepriklausomai galėtų teikti rekomendacijas dėl įrenginių patikimumo ar rizikos veiksnių.
