Gitanas Nausėda – apie pavojus naujoje Vyriausybėje ir Seime

Seimas šiandien pritarė premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programai. Naujoji Vyriausybė prisiekė ir pradeda darbą. Apie tai, ko tikėtis iš naujos valdžios, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su ekonomistu Gitanu Nausėda.

Apie tai, ko tikėtis iš naujos valdžios, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su ekonomistu Gitanu Nausėda.<br>T. Bauro nuotr. ir D.Umbraso nuotr.
Apie tai, ko tikėtis iš naujos valdžios, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su ekonomistu Gitanu Nausėda.<br>T. Bauro nuotr. ir D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija

2016-12-13 19:56, atnaujinta 2018-02-09 22:47

– Po programos pristatymo opozicija pasigedo konkretumo, nėra aiškių gairių, o naujasis premjeras sako, kad programoje ir negali būti konkrečių planų kiekvienam valstybės tarnautojui ir kiekvienam žvyrkeliui. Ką manote jūs?

– Jei pažvelgtumėme į paskutinių Vyriausybių programas, tai jos skirtingos. G. Kirkilo Vyriausybės programa tilpo į 18 puslapių, A. Kubiliaus šimtą keliolika, A. Butkevičiaus buvo apie 58 puslapius. Ši viena iš ilgesnių ir nemaža dalis skirta švietimui, kultūrai, socialinės darnos klausimams. Ekonomika, ar sąmoningai, ar ne, patraukta arčiau programos pabaigos, po sporto ir fizinio aktyvumo skyrelio. Tai dar nieko nereiškia.

– Tai reiškia, kad jie daro kitaip, nei visos buvusios Vyriausybės.

– Ir tai būtų logiška, nes rinkiminė programa ženkliai skyrėsi ne tik nuo ankstesnių Vyriausybių, bet ir nuo kitų partijų programų. Retorika, ypatingai partijos vadovo, leidžia manyti, kad ekonomika nebus svarbiausias šios Vyriausybės prioritetas. Net ir emigracijos klausimu R. Karbauskis išsireiškė taip: galbūt, problemos esmė slypi kultūroje, švietimo politikoje, jei žmonės turėtų daugiau savivertės ir pasididžiavimo savo valstybe, gal tai padėtų pakirsti šaknis emigracijos fenomenui.

Tokiais atvejais aš labiau linkęs kliautis tų žmonių, kurie renkasi emigraciją, nuomone. Bijau, kad jei atliktume sociologinę apklausą, o jų stinga, rezultatas būtų į vienus vartus, žmonės pirmiausia atsakytų, kad juos iš Lietuvos išginė arba negalėjimas užsidirbti padorios algos, negalėjimas rasti darbo ar noro turėti nuosavą, kad ir smulkų, verslą, užgniaužimas.

Šitie klausimai lieka aktualūs, negaliu pasakyti, kad smulkiojo verslo skatinimo politikai skirtas esminis dėmesys, bet ten nemažai kalbama apie darbo mokesčio mažinimą, pensijų sistemos pertvarkymą. Tik kategoriškos formuluotės, kurios buvo rinkimų programoje, yra pakeistos į aptakesnes. Šiandien sunku pasakyti, kad visais klausimais, kurie ten įrašyti, bus pasiektas kompromisas ir jie bus įgyvendinti.

– Gal Vyriausybės programoje ir nereikia suformuluoti labai konkrečių tikslų? Tarkim, kad nuo kitų metų liepos 1 d. pensijos bus padidintos 40 eurų. Gal, kaip S. Skvernelis yra pasakęs, taip darydavo populistų vyriausybės – surašydavo labai konkrečius pažadus, be gairių, kaip juos įgyvendinti ir po to kaip gaudavosi, taip gaudavosi. Gal reikia nusimatyti tam tikrus tikslus ir jų siekti?

– Jei tikslai bus visiškai aptakūs ir pavirs tobulinimu, gerinimu, skatinimu, bus labai sunku patikrinti, kiek jų pavyko įgyvendinti. Sutikime, kad partijos, eidamos į rinkimus, rodė kur kas daugiau konkretikos, buvo ir 40 eurų pensijų padidinimas.

Mane neramina, kad prieš rinkimus buvo kalbama, neva žinoma, iš kokių šaltinių tai galima padaryti, o vienas iš šaltinių buvo tai, kad perkelsime „Sodros“ skolą į valstybės biudžetą, nebemokėsime palūkanų už gautas „Sodros“ paskolas ir iš šito sutaupysime bei pakelsime 40 eurų. Tai yra du susisiekiantys indai.

Jei vienoje vietoje nukarpomos išlaidos, neva palūkanoms, tai valstybė negauna ir pajamų palūkanų pavidalu. Greitai buvo susivokta, kad tai nėra rimtas pensijų didinimo finansavimo šaltinis, dabar kalbama, kad apskritai nemokėsime „Sodros“ įmokų į antrosios pakopos pensijų fondus, iš šito sutaupysime ir vistiek pensijas pakelsime.

Tai rodo, kad nėra tvirto apsisprendimo, kokių šaltinių sąskaita ketinama tai padaryti. Dar svarbesnis dalykas yra tai, kad rinkėjas, atėjęs prie urnų, orientavosi pagal rinkimų programas ir pažadus. Kad neatsitiktų taip, kad, mielieji, davėte mandatą ir valdysime taip, kaip mums patinka. Taip būtų apgauti rinkėjų lūkesčiai ir kuo tada skiriasi mūsų valdžia nuo D. Trumpo, kuris prieš rinkimus ragino statyti sieną su Meksika, o dabar sako: rinkimus aš laimėjau, kam ta siena?

– Programoje didelis dėmesys skiriamas socialiniams klausimams: visokeriopa parama šeimai, įvaikinimo skatinimas, vaiko teisių apsauga, kova su smurtu, gimstamumo didinimas. Kalbant apie demografinių problemų sprendimą, yra vaiko pinigai, motinystės išmokos. Kaip ir konkretūs reikalai?

– Visa tai yra be galo svarbu, tikrai neneigiu, tik ratas turi būti uždaras. Jei kliauniesi vien tik švietimu, socialinėmis išmokomis, negali tvirtai atsakyti į klausimą, kad štai, vaikas, pabaigęs kokybišką mokslą, kaip ketinama padaryti, nepasirinks pelningesnės emigranto duonos ir su savo išsilavinimu neišvažiuos dirbti į Vakarus.

Čia panašiai, kaip krepšininko rengimas: parengiame puikų krepšininką, o jį pasiima turtingas užsienio klubas. Šios programos dalys turi būti labai gerai subalansuotos. Viena vertus, kultūra, švietimas, šeimos politika yra svarbūs, bet, jei jie bus verslo konkurencingumo ir investicijų sąskaita, gali atsitikti taip, kad ir švietimo žinių, ir kultūrinių aspiracijų nepanaudosime, nes neturėsime orios darbo vietos ir oraus atlyginimo.

Jei taip atsitiks, mechanizmas nesuveiks ir toliau praradinėsime žmones. O verslo konkurencingumo ir investicijų skatinimo motyvas kol kas neskamba labai tvirtai. Premjeras S. Skvernelis daugelyje kalbų pažymi, kad tai yra svarbu, bet kol kas nei šioje programoje, nei veiksmų plane, kuris pasirodys vėliau, nematau konkrečių priemonių, kaip tai padaryti.

S. Skvernelis kalba apie pelno mokesčio lengvatą reinvestuotam pelnui, tačiau ar tai yra programoje, ar tai numatyta, kaip sprendimas? Kuomet pradedi kalbėtis, išaiškėja, kad galime tai padaryti, bet, tuomet, reikia kompensuojančių priemonių, gal kitų mokesčių.

Tuomet matai, kad atsakymo į šį klausimą nėra, o gyvenimas nelaukia. Latvijoje priimtas sprendimas startuoliams taikyti labai dideles mokesčių lengvatas, nustatyti fiksuoti gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiai atlyginimams, kurie išmokami iki 4 tūkst. eurų – sumokama, berods, 252 eurai ir jokio didesnio mokesčio iš šių žmonių neimama.

Ką galime pasiūlyti mes vietoj 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio kartu su „Sodra“? Tokius žmones apmokestinti 55 proc. gyventojų pajamų mokesčiu plius „Sodra“. Ar neatsitiks taip, kad ne tik užsienio startuoliai kursis Latvijoje, bet ir Lietuvos startuoliai pradės judėti į Latvijos pusę, nes apmokestinimo skirtumas milžiniškas?

– Šios Vyriausybės bruožas tas, kad atskiri ministrai kalba apie skirtingus dalykus ir pateikia pasiūlymus, dėl kurių nežinia, kaip bus, kai jie bus pradėti svarstyti. Vienas siūlymų, sukėlusių audringas reakcijas – aplinkos ministro. Jis teigia, kad gali būti svarstomas vienkartinių puodelių mokestis, kuris siektų apie eurą.

– Pats ministras nuo šios idėjos jau atsižegnojo ar užėmė distanciją. Labiau nerimauju ne to, kad atskiri ministrai primes savo dienotvarkę. Šįkart skirtumas nuo ankstesnių Seimų bus tas, kad Seimas bus sprendimų priėmimo svorio centras, bent taip atrodo iš pirmųjų savaičių. Seime gali gimti daug sprendimų, kurie yra arba nesuderinami su Vyriausybės programa, arba, kartais torpeduoja programą.

Tada daug kas priklausys nuo Vyriausybės vadovo ir pačios Vyriausybės laikysenos, ar šie konfliktai neves į Vyriausybės nušalinimą nuo dienotvarkės, konfliktus, kurie gali atsiliepti Vyriausybės stabilumui.

Pagrindinis klausimas – ar stichiškai ir sunkiai suvokiamai priimamos iniciatyvos, kurios pasirodo staiga, kaip grybai po lietaus, neužgoš viso nuoseklaus darbų plano, kurį yra nusimačiusi Vyriausybė. Toks pavojus šiandien atrodo realesnis, negu atvirkštinis, kad atskiri ministrai darys, ką nori, o Seimas viską laimins.

– Ar jūs pritartumėte sveikatos apsaugos ministro A. Verygos siūlymui papildomai apmokestinti produktus, turinčius pridėtinio cukraus ir taip kovoti su nutukimu?

– Mes negyvename izoliuotame pasaulyje. Kuomet prabylame apie tokius produktus ar alkoholio apmokestinimą, silpnesnio alkoholio suvienodinimą su stipresniu, visada susidursime su rizika, kad rezultatas bus menkas dėl to, kad mūsų pirkėjas nutekės į Lenkiją, Latviją. Tikslas nebus pasiektas, o mokesčių įplaukos tekės į Lenkijos biudžetą.

Klausimas, ar tai filosofiškai yra pagrįsta. Cukraus atveju, sutinkame, kad tokie produktai yra kenksmingesni, bet jie dažniausiai prieinami mažas pajamas turintiems žmonėms. Ar mes papildomai neapmokestiname tų, kurie ir taip turi ribotas pajamas, kokie gražūs bebūtų sveikatos skatinimo tikslai? Alkoholio klausimu galime paskatinti pusiau legalią kontrabandą. Tie, kurie ras jėgų nuvažiuoti į Lenkiją ir nusipirkti, gali pardavinėti šį alkoholį mažesne kaina savo kaimynams, pažįstamiems. Paskatintume ir pusiau šešėlinį verslą, bet laimėtojas būtų Lenkijos iždas. Lietuvos biudžetas, kaip visada, liktų ir be pajamų, ir be rezultato.

– Kai valstiečiai dalyvavo rinkimuose, skelbėsi, kad ateina kovoti prieš elitą ir už paprastą žmogų. Ar iš to, ką dabar matote, taip ir vyksta?

– Man nepatinka visuomenės suskaidymas į elitą ir ne elitą. Iki šiol nesuprantu, kas yra elito atskyrimo kriterijus. Vakaruose, civilizuotose visuomenėse akivaizdu, kad tai mokslo, kultūros žmonės, nusipelnę savo šaliai. Pas mus gali suprasti, kad madoje yra elitas, versle yra elitas ir vadinamasis ne elitas.

Ar mes galime pasiekti didesnės darnos visuomenėje, jei patys dedame antspaudukus ant kaktos? Taip nepasieksime daugiau supratimo visuomenėje. Pirmiausia, reikia kalbėti apie žmones, kurie turi menkas pajamas, niekaip negali iš tų pajamų išgyventi ir mokesčių politikos svertais padaryti jų gyvenimą patrauklesniu, pirmiausia, materialine to žodžio prasme.

Tuomet natūraliai atkris klausimai dėl elito ir ne elito. Dabar žmonės, kurie gauna juokingas pajamas, pastato save į ne elito padėtį, laikydami, kad mes esame vargšai žmogeliai, kurie nieko sau leisti negali, tai koks mes ten elitas.

Kuomet sumažės socialinė atskirtis, dirbtinio skirstymo į elitą ir ne elitą nebeliks arba jis liks toks, koks yra priimtas civilizuotose visuomenėse. Tuomet atkris ir visos problemos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.