Vairuotojų sumokėti pinigai – šildymui kompensuoti. Ar tai normalu?

Seimas ką tik priėmė 2017 metų valstybės biudžetą ir eilinį kartą įlindo į kelininkų kišenę.

Už degalų akcizus vairuotų mokami keliams tvarkyti pinigai atiteks šildymo kompensacijoms?<br>M.Patašiaus nuotr.
Už degalų akcizus vairuotų mokami keliams tvarkyti pinigai atiteks šildymo kompensacijoms?<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Virgaudas Puodžiukas

Dec 24, 2016, 11:53 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 8:58 PM

Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) atseikėta 32 mln. eurų kompensacijoms už šildymą.

Panaši situacija kartojasi daugiau nei penkerius metus. Tikslingai – už degalų akcizus vairuotų mokami keliams tvarkyti pinigai, politikų valia yra skiriami pensijoms, mokytojų atlyginimams ar, kaip šį kartą, šildymo kompensacijoms sumokėti.

Įvairūs tarptautiniai ekspertai yra pripažinę, kad ilgalaikis transporto infrastruktūros priežiūros ir plėtros planavimas, kurio atitikmuo Lietuvoje yra KPPP, yra labai pažangus.

Pasaulio bankas, skirdamas lengvatinius kreditus infrastruktūros plėtrai, skatina ilgalaikių planų sudarymą ir visuomet atsižvelgia į tokį planavimą. Laikomasi nuostatos, kad KPPP ir analogiškos programos teigiamai veikia šalies ekonomiką, mažina korupcijos riziką, prisideda prie valstybės turto ir aplinkos tausojimo.

Iki 2009-ųjų KPPP numatytiems tikslams įgyvendinti buvo skiriama pakankamai lėšų. Vienas iš šios veiklos rezultatų – iki 2009 metų keliuose žūdavo perpus mažiau žmonių. Tačiau prasidėjus sunkmečiui keliams prižiūrėti skirti pinigai buvo pradėti naudoti „bendroms valstybės reikmėms“.

Ši formuluotė valdantiesiems, regis, pasirodė itin patogi, tad ją imta taikyti kasmet. Ne išimtis ir 2016-ieji. Dalis pirmojo pusmečio kelių priežiūrai skirtų lėšų buvo panaudotos senatvės pensijoms šiek tiek kilstelėti.

Esu Lietuvos pilietis, tad norėčiau tikėti, kad tokia praktika bus nutraukta ir kad naujoji šalies valdžia, kuriai tauta suteikė tokį didelį pasitikėjimą, užtikrins ilgalaikį ir nuoseklų KPPP įgyvendinimą.

Priešingu atveju tektų apgailestauti, kad štai jau septyneri metai, kai Lietuvos kelių nusidėvėjimas lenkia jų rekonstravimui skiriamas lėšas.

Tuomet, kai kelių infrastruktūrai prižiūrėti lėšos skiriamos netolygiai ar jų trūksta, galiausiai už viską sumokama kur kas daugiau.

Prasti keliai atsiliepia visai šalies ekonomikai: didėja kelių avaringumas, susidaro transporto spūstys, eikvojamas visų mūsų laikas ir sveikata.

Pridėtinė vertė, kuri galėtų būti sukurta, menksta. Kaip rodo investicijų efektyvumo studijos, neprižiūrėtų kelių atstatymas kainuoja du-tris kartus brangiau nei jų nuolatinė priežiūra. Lėšos, investuotos į kelių tvarkymą bei priežiūrą atsiperka dešimteriopai.

Virgaudas Puodžiukas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.