14,4 proc. skaitytojų į klausimą, kaip vertina sveikatos draudimą, kurį savo darbuotojams suteikia dalis darbdavių, atsakė, jog tai padeda privilioti ir išlaikyti darbuotojus. Tik kas dešimtam darbuotojui labiau rūpėtų nemokamas automobilis ir maistas. Iš viso į klausimus atsakė daugiau nei 8000 skaitytojų.
Sveikatos draudimas – motyvuoja
Norėdami pritraukti naujų darbuotojų ir išlaikyti specialistus, papildomų motyvavimo priemonių ieško vis daugiau darbdavių.
Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa tik patvirtina, kad darbuotojai labiausiai pageidauja sveikatos draudimo ir papildomų įmokų į pensijų fondą.
„Socialinė atsakomybė, darbo sąlygos ir rūpestis darbuotojais renkantis darbovietę tampa vis aktualesni ir tai – ilgalaikė tendencija. Didelis dirbančiųjų susidomėjimas privačiu sveikatos draudimu neturėtų stebinti, o verslui tai būdas ir parodyti dėmesį savo darbuotojams, ir juos motyvuoti, ir netgi dirbti efektyviau, jeigu savo sveikatą prižiūrintys darbuotojai rečiau serga“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dovbyšas.
Tinka ir smulkiam verslui
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Daugelyje tarptautinių bendrovių darbuotojų sveikatos draudimas yra viena iš atlyginimo paketo dalių. Artimiausiu metu tai taps įprasta ne tik didelėse, bet ir vidutinėse bei mažose įmonėse, nes tai naudinga ir darbdaviui, ir darbuotojui“, – sako T. Dovbyšas.
Antai nedidelėje Jonavos rajono bendrovėje „Agrobanga“ sveikatos draudimu apdrausti visi darbuotojai, o įmonės vadovas Rimantas Palaima teigia, kad net ir bendrovė gali pajusti privalumus.
„Darbuotojų sveikatą draudžiame jau porą metų. Iš pradžių apie tokią galimybę nežinojome, o gavę pasiūlymą supratome, kad tai naudinga ir darbdaviui ir darbuotojui. Be to, tai puiki motyvavimo priemonė.
Esu tikras, kad įmonė turi rūpintis savo darbuotojais, jų darbo sąlygomis ir sveikata. Jeigu žmogus prižiūri sveikatą, jis dirba efektyviau. Nuo to geriau visiems. Ypač, kai įmonė nedidelė“, – sako R. Palaima.
„Lietuvos draudimo“ siūlomas sveikatos draudimas patrauklus tuo, kad kiekviena įmonė jį gali pritaikyti pagal savo poreikius – pasirinkti aktualiausias paslaugas, draudimo limitus ir kita.
Be to, „Lietuvos draudimas“ į darbuotojo sveikatos draudimą yra įtraukęs privalomą dirbančiojo asmens sveikatos patikrinimą, kurį tam tikrų profesijų atstovams privalu atlikti kas dvejus metus.
Apdraustieji „Lietuvos draudimo“ sveikatos draudimu gali pasirinkti iš 10 sveikatos paslaugų grupių, o ambulatorine pagalba susirgus galima naudotis neribotai. Tad jau vos susirgęs žmogus gali kreiptis į specialistą – nebereikia siuntimo iš šeimos gydytojo.
Rūpinasi sveikata
„Kiekvienais metais sveikatos draudimo rinka auga ženkliai. Gyventojai yra linkę rūpintis savo sveikata ir netgi sutinka mokėti patys, kad tik sveikatos paslaugos būtų kokybiškos. Kita vertus tai iš tiesų brangu.
Tačiau privačių medicinos paslaugų finansavimo galimybes padėtų išplėsti sveikatos draudimo fondai ir kiti produktai, kurie Vakarų šalyse yra kur kas labiau paplitę negu Lietuvoje. Vakaruose su medicina susijusius draudimo produktus įsigyja patys žmonės arba tuo pasirūpina jų įmonės. Tad Lietuvoje erdvės plėstis dar yra“, – sako T. Dovbyšas.
Vienas šalies gyventojas vidutiniškai sveikatai per metus išleidžia 700 eurų. ES vidurkis – daugiau nei 2000 eurų per metus. Skandinavijoje vieno žmogaus sveikatai vidutiniškai išleidžiama net 4000 eurų per metus.
Tačiau kitose ES šalyse iš privačių draudimo bendrovių ar fondų sveikatos paslaugoms skiriama iki 7 proc. visų lėšų. Kai Lietuvoje toks sveikatos paslaugų finansavimas nesiekia nė 1 proc.
„Vakarų lygio link artėsime neišvengiamai ir vis daugiau gyventojų dalį sveikatos paslaugų galės apmokėti iš draudimo paslaugų, o ne asmeninėmis lėšomis“, – įsitikinęs T. Dovbyšas.