Pareigos, kurios jaunimo pagalbininkams nuspaudė pečius

Organizuoti pasiruošimą rajono ir šalies moksleivių dainų šventėms, rengti rajono programoje numatytas sportines varžybas, kuruoti savivaldybės muziejų veiklą, koordinuoti dorinio ugdymo – tikybos dėstymą švietimo įstaigose. Visas šias su darbu nesusijusias funkcijas vienose ar kitose šalies savivaldybėse atlikti pavesta jaunimo reikalų koordinatoriui.

Jaunimo veiklos koordinatorius apraizgė tiek primestų jiems užduočių, kad vienam visko įgyvendinti praktiškai neįmanoma.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Jaunimo veiklos koordinatorius apraizgė tiek primestų jiems užduočių, kad vienam visko įgyvendinti praktiškai neįmanoma.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-04-03 21:42, atnaujinta 2017-04-13 17:07

JRK funkcijų perteklius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), siekdama užtikrinti jaunimo teisių apsaugą yra įsteigusi 60 jaunimo reikalų koordinatorių (toliau – koordinatorių) etatų – po vieną kiekvienoje savivaldybėje.

Vis dėlto gerokai daugiau nei pusė savivaldybių šiems žmonėms užkrovė papildomų, su jaunimo politika nesusijusių pareigų, o teisinis reglamentavimas nesuteikia dingsties SADM užtikrinti jų veiklos kontrolės.

„Koordinatoriai atlieka labai svarbią funkciją, kuri turėtų užtikrinti dialogą tarp jaunimo, jaunimo organizacijų ir savivaldybės“, – tikina SADM viceministras Eitvydas Bingelis.

Visgi savivaldybės linkusios prie pagrindinių 18 funkcijų koordinatoriams priskirti ir papildomų pareigų, todėl tiesioginės funkcijos įgyvendinamos tik iš dalies.

Negana to, 68 proc. koordinatorių nėra atskaitingi savivaldybių administracijų direktoriams, o 30 proc. neatitinka veiklos srities, nurodytos SADM patvirtintame pareigybės aprašyme.

„Koordinatoriai turi tiek priskirtų funkcijų, kad vienam to suspėti įgyvendinti praktiškai nėra įmanoma. Jau prieš porą metų jaunimo organizacijos siūlė, kad koordinatoriai būtų tiesiogiai pavaldūs savivaldybės administracijos direktoriui ir įgyvendinti tik pagrindines funkcijas, kurias numato jaunimo politikos pagrindų įstatymas bei kiti teisės aktai“, – teigia LiJOT prezidentas Mantas Zakarka.

Finansuoja kitas sritis

Pavyzdinis jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas ir visi SADM bei Jaunimo reikalų departamento (JRD) teikiami pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl kiekviena savivaldybė koordinatoriaus pareigybines funkcijas suformuluoja savaip. Dėl to trūksta koordinatoriaus kontrolės, jo vaidmuo tampa neaiškiu, jaunimo politikos plėtra nėra tolygi,o biudžeto lėšos netinkamai išnaudojamos.

Daugelis koordinatorių šiose pareigose dirba ilgą laiką, kryptingai siekia jaunimo politikos tikslų, nors ir yra užkrauti papildomis pareigomis. Deja, kai kuriose savivaldybėse koordinatoriams priskiriami ne tik pavieniai papildomi darbai, bet net ir kitų politikos sričių administravimas.

Yra atvejų, kai šie specialistai oficialiai privalone užtikrinti jaunimo teisių apsaugą, o sporto politikos įgyvendinimą ar bendradarbiauti su turizmo organizacijomis.

„Papildomų funkcijų priskyrimas tiesiogiai susijęs ir su efektyviu jaunimo politikai skiriamų pinigų panaudojimu, kada siekiant finansuoti jaunimo politikos plėtrą netiesiogiai pradedame finansuoti ir kitas sritis, kurių biudžetai ir taip yra kur kas didesni“, – sako M. Zakarka.

Kiek koordinatoriai kainuoja valstybei?

2016 metais jaunimo politikai iš valstybės biudžeto buvo skirti beveik 2 milijonai eurų, tikslinėms dotacijoms – 800 tūkst. eurų. Taigi kiekvienai savivaldybei buvo skirta nuo 11800 iki 16700 eurų tikslinės dotacijos lėšų.

Tikslinės dotacijos koordinatorių pareigybėms išlaikyti sudaro apie 40 proc. viso jaunimo politikai skiriamo finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau teisinis reglamentavimas nesuteikia SADM priemonių užtikrinti, kad lėšos būtų panaudotos tinkamai.

Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu finansavimą iš SADM savivaldybės gauna tik koordinatoriaus darbo vietai išlaikyti, tačiau kiti resursai jaunimo politikos veikloms (pavyzdžiui, infrastruktūrai vystyti) yra suteikiami iš savivaldybių biudžetų ar papildomų finansavimo šaltinių.

„Mes esame savivaldybių struktūrose, mes strategiją planuojame pagal savo biudžetus, o iš SADM gauname biudžetą tik pareigybės išlaikymui, bet ne veiklai. Vis tiek būna taip, kad vardan jaunimo turime derintis prie to, kokia bendra situacija savivaldybėje, kokia politinė valia, kieno valdžia, kokie jų planai ir prioritetai ir kartais koordinatorių balsas nutildomas.

Tačiau teisinė bazė turi užtikrinti realią veiksmų laisvę ir, galų gale, pirmiausia JRD ir SADM nurodymų paisymą. Nes kartais nebežinome kieno uždavinius vykdyti“, – tvirtina Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos (NJRKA) prezidentė Laura Stašiauskienė, išsakydama asociacijos Valdybos nuomonę.

Neobjektyvi vertinimo sistema

Įdomu ir tai, kad jaunimo politikos kokybės vertinimus atlieka pačios savivaldybės, skirtingai interpretuodamos JRD pateiktą metodiką. 2016 metais savo jaunimo politikos kokybę įsivertino 43 savivaldybės, tačiau duomenų apimtis ir patikimumas yra pernelyg skirtingas, siekiant padaryti objektyvias išvadas.

„Visų pirma, jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos darbuotojas. Be nacionaliniu mastu numatytų užduočių ir jų įgyvendinimo stebėsenos (užduotis kiekvienais metais savivaldybėms pateikia SADM), yra ir kitos – pagal savivaldybės specifiką sprendžiamos jaunimo problemos ir deleguotos užduotys. Šiuo metu sudėtinga visapusiškai ir standartizuotai įvertinti kiekvienos savivaldybės JRK veiklą ir jos kokybę“, – sako E. Bingelis.

Jis sutinka, kad veikiant dabartinei tvarkai, savivaldybės koordinatorių veiklos vertinimo sistemą ir lėšų panaudojimo atsiskaitymo sistemą privalu tobulinti. Esą kaip tik šiuo metu ieškoma būdų, kaip ją pagerinti, keičiant lėšų panaudojimo atsiskaitymą, įtraukiant objektyvius kriterijus į savivaldybės koordinatorių veiklos kokybės vertinimą bei minimalius kompetencijos reikalavimus atrenkant naujus asmenis pareigoms užimti.“

Kurk Lietuvai“ programos dalyviai atliko koordinatorių pareigybės analizę ir pateikė pasiūlymus dėl galimų pakeitimų.

„Mes siūlome visų pirma suformuoti apibrėžtą koordinatoriaus pareigybės vertinimo ir stebėsenos sistemą, įtraukiant aiškius reikalavimus jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei ir kiekvieno ketvirčio užduotis. Ši vertinimo sistema turėtų būti orientuota į rezultatus ir susieta su finansavimu. Savivaldybėms, piktybiškai nesukuriančioms koordinatoriams sąlygų atlikti savo funkcijas, būtų taikomos finansinės priemonės.

Tiek savivaldybės, tiek patys koordinatoriai turi įsipareigoti ir atitikti SADM keliamus reikalavimus – visgi jaunimo teisių apsauga yra valstybės deleguotoji, o ne savarankiškoji savivaldybių funkcija“, – sako programos dalyvė Gabrielė Krupovič.

40 proc. valstybės skiriamų lėšų jaunimo politikai yra skiriama jos administravimui, todėl abejotina, kad koordinatoriaus pareigybė yra daugiausiai įtakos jaunimo situacijai daranti priemonė. „Šiuo atveju, kaip tai baisiai beskambėtų, reikia vertinti finansinių išteklių panaudojimo alternatyvas. Kas geriau: 60 koordinatorių ar 25 aprūpinti jaunimo centrai, 10 darbo su jaunimu gatvėje komandų?“, – kelia klausimą J. Laniauskas.

„Jaunimo reikalų koordinatorių sistema yra išskirtinė Europoje, tačiau yra aiškiai matomos teisinio reglamentavimo problemos, kurios nesudaro sąlygų tikslingai įgyvendinti regioninę jaunimo politiką. Nemanau, kad atsisakyti pačios sistemos būtų naudinga – tai tiesiog sukurtų prielaidas dar didesniam jaunimo politikos įgyvendinimo netolygumui.

Kita vertus, koordinatorių veiklos kontrolė negali remtis tik „minkštosiomis“ priemonėmis, kai ši pareigybė yra visiškai finansuojama iš valstybės biudžeto“ – teigia „Kurk Lietuvai“ dalyvis Julius Mitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.