Tačiau galima džiaugtis bent tuo, kad dabar kalafioras kainuoja mažiau nei porą eurų. Vadinasi, ne veltui triukšmauta.
Kalbant be ironijos, pastarieji metai buvo kaip reta įtempti mažmeninės prekybos įmonėms. Jau anksčiau jos sėdėjo lyg ant adatų laukdamos „Lidl“ starto. Kai kam net kilo įtarimų, kad būtent šis vokiečių tinklas galėjo būti susijęs su kalafiorų skandalu, skambiai pavadintu revoliucija.
Kilęs pasipiktinimas brangiais produktais buvo labai naudingas naujokams, žadėjusiems žemas kainas. Tai paliudijo ir eilės, nutįsusios prie pirmųjų „Lidl“ parduotuvių.
Dabar apgulties nebėra, tačiau mažmeninės prekybos rinkai šis tinklas turėjo iš tiesų didelės įtakos, nors su dabartinėmis 28 parduotuvėmis jis nė iš tolo negali prilygti rinkos banginiams. Įtaka bus juntama ir ateityje, todėl nieko nuostabaus, kad konkurentai irgi rimtai kibo į darbus.
Iš esmės visi mažmeninės prekybos tinklai pastaraisiais metais atidarinėjo naujas parduotuves, kartu atnaujindami senąsias. Antai „Norfos“ prekybos tinklo vadovas D.Dundulis pripažino, kad apyvarta šių metų pradžioje nežymiai ūgtelėjo dėl efektyvesnės veiklos – naujų energiją taupančių prekybos centrų ir didesnės mažų kainų prekių pasiūlos.
Į kainų karą „Lidl“ sujudinti įsisuko visi rinkos dalyviai. Bene daugiausia permainų įvyko bendrovėje „Maxima LT“. Čia buvo pakeisti kone visi pagrindiniai įmonės vadovai, o naujoji komanda iškart paskelbė sugrįžtanti prie kompanijos DNR – mažų kainų ir plataus asortimento.
Bendrovė bando ne tik nugriebti klientus iš čionykščių konkurentų, bet ir iš Lenkijos parduotuvių, kurias spėjo pamėgti nemenka dalis lietuvių. Ne veltui kaimyninėje šalyje „Maxima LT“ pradėjo rengti pirkėjų apklausas, stebėti kainas ir taikyti panašią kainodarą savo tinkle.
Kad tokios taktikos ėmėsi rinkos lyderis, pirkėjams – tik į naudą, nes pasitempti teko ir kitiems prekybininkams. Todėl nieko nebestebina, jei kai kurių prekių kaina akcijų metu nurėžiama perpus, tos akcijos vyksta nuolat, o susimokėjęs gauni nuolaidų kuponą kitam apsipirkimui.
Negana to, mažmeninės prekybos rinkoje artimiausiais metais bus ir daugiau permainų, nes iki 2017-ųjų pabaigos galbūt bus baigtas prekybos tinklo „Iki“ įsigijimo sandoris. Jį perkanti Švedijos „ICA Gruppen“, valdanti bendrovę „Rimi Lietuva“, dabar rūpinasi reikiamais atitinkamų institucijų leidimais.
Rinkos analitikų nuomone, leidimai bus gauti, tačiau tikriausiai kam nors teks perleisti dalį „Rimi“ ar „Iki“ parduotuvių, ypač tose vietovėse, kuriose jos įsikūrusios viena šalia kitos.
Tad grumtynės dėl pirkėjų tęsis ir toliau, juolab kad plėstis numačiusi ir ta pati „Lidl“.
Žinoma, anksčiau ar vėliau teks spausti stabdžius. Jau vien dėl to, kad gyventojų Lietuvoje mažėja tiek dėl natūralių demografinių procesų, tiek dėl emigracijos.
Vis dėlto kol kas būtent vidaus vartojimas padėjo šalies ūkiui įjungti aukštesnę pavarą, todėl pirmąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ūgtelėjo gana įspūdingai – 4,1 proc. Nuo paskutinio 2016-ųjų ketvirčio ekonomika pasistiebė dar 1,4 proc.
Anot DNB banko vyriausiosios analitikės I.Genytės-Pikčienės, gyventojų vartojimo apetitą lėmė keli veiksniai: optimistinės tendencijos darbo rinkoje, gerėjanti namų ūkių finansinė būklė ir santūri infliacija.
Turint galvoje, jog šiemet darbdaviai nusiteikę toliau didinti atlyginimus, galima tikėtis, kad vidaus vartojimas augs toliau.
Kol kas mažmeninė prekyba didėja gerokai sparčiau nei BVP: sausį–kovą apyvarta siekė 2,306 mlrd. eurų ir buvo net 7,6 proc. didesnė nei prieš metus. Tiesa, rinkos dalyviams augti sekėsi nevienodu tempu.
Smarkiausiai truktelėjo į priekį automobilių prekybos įmonės, kurių apyvarta pirmąjį ketvirtį buvo net 23,5 proc. didesnė nei prieš metus. Degalinių apyvarta išaugo 18,2 proc., ne maisto prekių parduotuvių – 8,3 proc. Mažmeninė prekyba maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku ūgtelėjo daug kukliau – tik 1,8 proc.
Neatmestina, kad tam įtakos turėjo ir įsiliepsnoję kainų karai. Bet jei konkuruojantys prekybininkai sumanys net nusimauti paskutines kelnes, pirkėjai tikrai nenukentės, o dėl didesnio vidaus vartojimo naudos gaus ir valstybė.
Politikai kol kas, atrodo, nesikėsina į rinkos laisvę prekybos darže. Nebegirdėti kvailų siūlymų reguliuoti, tarkime, sūrio, varškės ar mėsos kainas, kokių pasitaikydavo anksčiau. Vis dėlto valdžios įtaka prekybai juntama.
Antai kovą, palyginti su vasariu, maisto prekes, alkoholį ir tabaką pardavinėjančių įmonių apyvarta sumažėjo 0,5 proc. Akivaizdu, kad tai susiję su drastiškai padidintais alkoholio akcizais.
Tad valdžios sprendimai juntami ir jų pasekmės kartais gali būti gana skaudžios, nors išvadas apie akcizų šuolio įtaką derėtų daryti dar po poros mėnesių.
„Laiko ženklai“
