„Per pirmus šių metų du mėnesius, lyginant su 2016 m. sausio-vasario mėnesiais, Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją sumažėjo 11 proc. Jeigu pernai eksporto apimčių mažėjimas buvo fiksuotas 36 segmentuose, tai per šių metų du mėnesius eksporto kritimas jau buvo užfiksuotas 40 kategorijų. Be to, jeigu pernai trąšų ir javų eksporto nuosmukis sudarė apie 75 proc. nuo visų eksporto apimčių mažėjimo, tai šiemet pirmiems dviem segmentams tenka tik 20 proc. nuo viso eksporto sumažėjimo, o pirmiems 10 segmentams, kuriose eksportas mažėjo sparčiausiai, tenka tik 70 proc. nuo viso eksporto apimčių sumažėjimo.
Šiemet į Britanijos rinką labiausiai mažėjo kailių; valčių; šokolado gaminių; orlaivių dalių; riebalų; mašinų ir įrenginių eksportas. Taigi, nors pernai fiksuotas eksporto augimo sulėtėjimas ir daugiausiai žaliavinio eksporto į Britanijos rinką sumažėjimas didelio nerimo nekelia, tačiau šių metų pradžioje užfiksuotas gana ženklus eksporto sumažėjimas, kuris yra labai diversifikuotas, jau kelia tam tikrą nerimą. Taigi, iš esmės galima daryti prielaidą, kad Brexit jau turėjo neigiamos įtakos Lietuvos eksportui į Britanijos rinką, kuri ypač pasireiškia šiemet. Tikėtina, kad dalis gamintojų šių metų pradžioje jau dirba pagal iš naujo suderėtas eksporto sutartis, kurios yra kuklesnės nei pernai. Galų gale, ženklus svaro sterlingo nuvertėjimas taip pat pakenkė Lietuvos eksportui į Britanijos rinką“ ,– teigia A. Izgorodinas.
Šiemet į Britanijos rinką labiausiai mažėjo kailių; valčių; šokolado gaminių; orlaivių dalių; riebalų; mašinų ir įrenginių eksportas. Taigi, nors pernai fiksuotas eksporto augimo sulėtėjimas ir daugiausiai žaliavinio eksporto į Britanijos rinką sumažėjimas didelio nerimo nekelia, tačiau šių metų pradžioje užfiksuotas gana ženklus eksporto sumažėjimas, kuris yra labai diversifikuotas, jau kelia tam tikrą nerimą. Taigi, iš esmės galima daryti prielaidą, kad Brexit jau turėjo neigiamos įtakos Lietuvos eksportui į Britanijos rinką, kuri ypač pasireiškia šiemet. Tikėtina, kad dalis gamintojų šių metų pradžioje jau dirba pagal iš naujo suderėtas eksporto sutartis, kurios yra kuklesnės nei pernai. Galų gale, ženklus svaro sterlingo nuvertėjimas taip pat pakenkė Lietuvos eksportui į Britanijos rinką“ ,– teigia A. Izgorodinas.
Anot A. Izgorodino, vertinant lietuviškos kilmės prekių eksporto į Didžiąją Britaniją struktūrą, prie itin rizikingų segmentų galima priskirti trąšų bei maisto pramonės liekanų segmentus (žema pridėtinė vertė; nepatenkinami eksporto į Britanijos rinką rezultatai). Prie vidutinės rizikos segmentų galima priskirti baldų; plastikų; medienos gaminių; drabužių; gaminių iš javų ir konditerijos gaminių; dirbinių iš geležies; elektros įrenginių segmentus. Šiuos segmentus gali veikti tokie faktoriai kaip valiutos nuvertėjimas, padidėjęs neapibrėžtumas, t.t. Tačiau su iššūkiais gerai kovoti išeis tiems Lietuvos gamintojams, kurie į Britanijos rinką eksportuoja nišinę produkciją. Savo ruožtu, mažiausią riziką galima priskirti optikos, matavimo, precizikos prietaisams – tai yra aukštos pridėtinės vertės produkcija, kuri tiek pernai, tiek ir šiemet pasižymi gerais eksporto į Britanijos rinką rezultatais.
A. Izgorodinas taip pat akcentuoja, kad šalia tiesioginio poveikio Lietuvos eksportui, būtina pabrėžti ir galimą netiesioginį poveikį, t.y. per Lietuvos eksporto rodiklių pablogėjimą į kitas ES rinkas. „2016 m. Europos Sąjungos regionui teko 80 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių; be to, tarp Lietuvos pramonės yra nemažai įmonių, teikiančių kontraktinės gamybos paslaugas centrinės Europos ir Skandinavijos gamintojams, bei įmonių, kurios yra stambesnių europinių pramonės koncernų gamybos grandinės dalis. Todėl Brexit atveju reikia kalbėti ir apie galimą Lietuvos eksporto srautų į kitas ES valstybes pablogėjimą, kuris gali įvykti jeigu stambesni Lietuvos eksportuotojų klientai Europoje neteks užsakymų Britanijos rinkoje. Tokiu atveju mažiau užsakymų gali tikėtis ir Lietuvos gamintojai, dirbantys su tokiais partneriais Europoje“,– pabrėžia A. Izgorodinas.
„Europos Sąjungos kontekste Didžioji Britanija daugiausiai importuoja iš Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos bei Italijos. Minėtos valstybės yra ir svarbios Lietuvos eksporto partnerės: Vokietija apskritai yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka, kuriai tenka 15 proc. Lietuvos eksporto apimčių, o visoms penkioms ES valstybėms kartu sudėjus tenka 34 proc., arba trečdalis visų Lietuvos eksporto apimčių; bendros Lietuvos eksporto apimtys į Vokietiją, Nyderlandus, Prancūziją, Belgiją ir Italiją yra trečdaliu didesnės nei visas Lietuvos eksportas į Skandinaviją bei keturiskart didesnės nei Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją. Taigi akivaizdu, kad šių ES valstybių verslui netekus dalies užsakymų Britanijos rinkoje, tam tikrą poveikį pajustų ir Lietuvos verslas.“ ,– komentuoja A. Izgorodinas.
A. Izgorodinas teigia, kad įvertinus minėtų penkių valstybių eksporto į Didžiąją Britaniją struktūrą bei Lietuvos eksporto struktūrą į šias penkias valstybes, galima pastebėti, kad kai kurios eksporto kategorijos sutampa.
„Trys didžiausios Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos bei Italijos eksporto į Didžiąją Britaniją kategorijos yra transporto priemonės ir jų dalys (21 proc. nuo visų eksporto apimčių); mašinos, mechaninai įrenginiai ir jų dalys (12 proc.); ir elektros įrenginiai (9 proc.).
Savo ruožtu, šie segmentai taip pat patenka ir tarp dešimties didžiausių Lietuvos eksporto segmentų į minėtas penkias ES valstybes: pavyzdžiui, transporto priemonės ir jų dalys sudaro 5,7 proc. nuo visų Lietuvos eksporto į minėtas penkias ES valstybes apimčių; mašinoms ir mechaniniams įrenginiams tenka 3,4 proc., o elektros įrenginiams tenka 6,3 proc. nuo visų Lietuvos eksporto apimčių į šias ES valstybes. Taip pat persipina ir plastikų segmentai – šiai kategorijai tenka 4 proc. Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos bei Italijos eksporto į Britaniją apimčių, bei atitinkamai 6 proc. nuo Lietuvos eksporto į šias ES valstybes apimčių.
Yra tikimybė, kad Lietuvos gamintojai bendradarbiauja su minėtų ES valstybių gamintojais ir yra bendros gamybos grandinės dalis. Tokiu atveju egzistuoja rizika, kad sumažėjus transporto priemonių ir jų dalių; mechaninių įrenginių; elektros įrenginių; plastikų eksportui iš minėtų ES valstybių į Britanijos rinką, su mažesniais užsakymai susidurs ir Lietuvos gamintojai, dirbantys šiose segmentuose“ ,– pabrėžia A. Izgorodinas.
„Truputį neramina tai, kad pastaruoju metu Lietuvos eksporto į ES rinką rezultatai jau neatrodo įspūdingai, pvz. po 8 proc. pasiekto augimo 2015 m., pernai Lietuvos eksportas į ES rinką ūgtelėjo tik 1,5 proc., o eksportas į Centrinės Europos regioną apskritai sumažėjo 5 proc.
Tame tarpe, pernai 7 proc. mažėjo Lietuvos eksportas į Vokietijos rinką – eksporto mažėjimas užfiksuotas tekstilės ir drabužių; mašinų ir įrenginių; transporto priemonių; chemijos prekių segmentuose. Žinoma, kad šio sumažėjimo nereikėtų vertinti tik kaip Brexit pasekmę – pvz. chemijos segmento rezultatus itin blogina trąšų segmentas, t.y. žaliavinis segmentas.
Tačiau matyt bent iš dalies su Brexit susiję procesai, tokie kaip svaro nuvertėjimas; mažesni Centrinės Europos valstybių eksporto apimtys į Britanijos rinką, išaugęs neapibrėžtumas ir t.t. jau turėjo įtakos ir Lietuvos eksportui į ES rinką“ ,– akcentuoja A. Izgorodinas.
Apibendrinant, galimą drąsiai teigti, kad nereikėtų nuvertinti Brexit pasekmes Lietuvos verslui. Didžioji Britanija yra tarp penkių didžiausių Lietuvos eksporto partnerių, o Lietuvos eksporto apimtys į Britanijos rinką 2013–2016 m. apskritai augo sparčiau nei į bet kokią kitą ES rinką. Tačiau jei pernai Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rodikliai nerodė didelių nerimo ženklų, šiemet Lietuvos eksportas į Britaniją pradėjo mažėti. Be to, paraleliai pradeda šlubuoti ir Lietuvos eksporto į ES rinką (ypač į Centrinę Europą) rezultatai, kas tikrai gali būti susiję su netiesioginiu Brexit poveikiu Lietuvos verslui.
Turint omeny, kad Lietuvos verslas plačiai dalyvauja stambesnių ES verslų gamybos ir tiekimo grandinėje, netiesioginis Brexit poveikis gali būti netgi didesnis negu tiesioginis (t.y. vertinant tik Lietuvos eksporto į Britanijos rinką rezultatus). Todėl akivaizdu, kad kuo aštresnės ir labiau neprognozuojamos bus ES ir Didžiosios Britanijos derybos dėl pasitraukimo iš ES, tuo labiau nukentės ir Lietuvos eksportuotojų interesai.