– Kada pirmą kartą apsilankėte Lietuvoje ir koks buvo pirmas įspūdis apie mūsų šalį?
– Pirmą kartą lankiausi 1991-ųjų pabaigoje ir 1992-ųjų pradžioje Visos trys Baltijos valstybės buvo labai neapibrėžtoje situacijoje. Tapo aišku, kad prasidės naujas, valstybių, kurios jau tuomet turėjo svajonių ir ambicijų, kūrimosi etapas, bet tamsūs debesys po Sovietų sąjungos žlugimo sklaidėsi lėtai. Realybėje teko susidurti su nepriklausomybės privalumais, o kartu ir nemaloniais pasikeitusios situacijos aspektais. Tai buvo labai įdomūs laikai ir visuomet turėjau tvirtą tikėjimą Baltijos šalių ateitimi.
– Pirmą kartą lankiausi 1991-ųjų pabaigoje ir 1992-ųjų pradžioje Visos trys Baltijos valstybės buvo labai neapibrėžtoje situacijoje. Tapo aišku, kad prasidės naujas, valstybių, kurios jau tuomet turėjo svajonių ir ambicijų, kūrimosi etapas, bet tamsūs debesys po Sovietų sąjungos žlugimo sklaidėsi lėtai. Realybėje teko susidurti su nepriklausomybės privalumais, o kartu ir nemaloniais pasikeitusios situacijos aspektais. Tai buvo labai įdomūs laikai ir visuomet turėjau tvirtą tikėjimą Baltijos šalių ateitimi.
Anuomet įkūrėme pirmąjį investicinį fondą ir esu labai laimingas, kad mano įžvalgos, jog Baltijos šalys padarys milžinišką pažangą, išsipildė.
– Kaip apibūdintumėte lietuvių nacionalinį charakterį?
– Įdomus klausimas, nes Lietuva pasižymi išsilavinusia, pažangiai mąstančia, progresyvia visuomene kaip ir daugelis Šiaurės šalių. Jūsų šiluma ir žavesys... Net nežinau, kaip tai tiksliai apibūdinti, tai kažkas, kas slypi giliai jūsų kultūroje. Lietuviai savyje turi darnią šiltumo ir žmoniškumo kombinaciją, tai mylintys ir draugiški, bet kartu ir išsilavinę bei disciplinuoti žmonės. Dėl to man ir patinka Lietuva.
– Ne visi su jumis sutiktų, kartais pasigirsta kritikos, kad Lietuva yra artimesnė Rytų Europai, nei Vakarams?
– Tiesos tame yra, kad Lietuva nesikeitė taip greitai, kaip Estija. Kartą paklausiau vieno esto, kodėl būtent estai iš visų Baltijos valstybių taip greitai išsiveržė į priekį? Jis man atsakė, kad taip nutiko, jog jie visuomet žiūrėjo suomių televiziją ir tam tikras vakarietiškos laisvės dvelksmas visuomet buvo jaučiamas. Nežinau, kiek tame tiesos, bet Suomija juk iš tiesų nebuvo Sovietų Sąjungos dalis ir vystėsi kitaip.
Gal kaip tik mano minėtas delikatumas, tam tikros kultūrinės pažiūros ir yra būtent tai, kas sulaiko jus nuo nuo verslininkiško mąstymo? Tam tikra prasme, gilių šaknų ir tradicijų kultūra jus pristabdo nuo per greiti įsibėgėjimo?
Susiję straipsniai
– Ar būdami maža šalimi mes neištirpstame Europoje, ar išlaikysime savo tautinę tapatybę?
– Norėčiau tikėti, kad Europa yra tas regionas, kur kiekvienas gali išlaikyti savo tapatybę, antraip mes patirtume baisių praradimų. Juk tautinė tapatybė yra tai, kas susiformuoja per tūkstančius metų ir yra nulemta kultūrinių patirčių. Tai leidžia mums ir šiandien puoselėti tam tikras vertybes ir normas bei taisykles, kurių tikrai neįmanoma pakeisti per naktį. Įstatymus gali pakeisti per naktį, bet tikrai ne kultūrą.
Europa yra ta spalvinga vieta, kur visos kultūros turi savo vietą ir tikrai nenorėčiau, kad vieną dieną vokiečiai taptų italais ar atvirkščiai.
– Kokias pamokas vis dar reikia išmokti Lietuvai, kad ji dar priartėtų prie greičiausiai besivystančių šalių?
– Jūs einate teisingu keliu. Lietuva puikai išnaudoja modernias technologijas kurdama savo ateitį. Pažiūrėkite, kaip išaugo Vilnius, jis turi perspektyvą tapti Londonui nenusileidžiančiu finansų centru. Dėl progresyvios Lietuvos banko politikos Izraelio piliečiams tampa patrauklu atvykti ir steigti savo kompanijas Lietuvoje.
Nepamirškime, kad didieji atradimai padaromi ne tik stambiausiuose universitetuose, tokiose srityse, kaip medicina ar inžinerija jūs taip pat turite potencialo. Lietuvai nereiktų nerimauti dėl technologijų plėtros ateityje, nes šalis turi tvirtą pagrindą. Daugiau dėmesio reiktų skirti integracijai į globalią pasaulio rinką ir investuotojų paieškoms. Tai labai aktualu mažesnėms kompanijoms.
Vyriausybė taip pat turėtų skirti daugiau energijos situacijos bankų rinkoje paįvairinimui. Lietuvoje itin dominuoja užsienio šalių bankai, kurie,savaime suprantama, rūpinasi savo gerove. Žinoma, esama mažos išimties – „Šiaulių banko“, bet jei norite būti patrauklūs globalioje rinkoje turite sudaryti sąlygas ateiti investicijoms į lietuviškos bankininkystės aplinką.
Lietuva sėkmingai įsiliejo į tokias tarptautines organizacijas kaip Europos Sąjunga ir NATO. Nors jūsų šalis sėkmingai susidoroja su jai tekusiais iššūkiais, vis tik reiktų susirūpinti nacionalinių finansinių institucijų stiprinimu. Tai padėtų tiesti platesnį kelią į tarptautines rinkas be to, Lietuva gali sėkmingai atlikti tarpininkės vaidmenį tarp Rytų ir Vakarų. Per artimiausius 20 metų Kinijos ekonominė įtaka tik augs, tad sėkmingas tiltų tiesimas tarp Rytų ir Vakarų, tarp Kinijos ir Europos būtų daug naujų galimybių atverianti sfera.
– Jūs išvardijote tiek perspektyvių krypčių, kad regis reikia tik atsiraityti rankoves ir kibti į darbus, bet kodėl Lietuva taip kenčia nuo emigracijos?
– Dabar padėtis nėra tokia bloga, kaip kad buvo prieš dešimtmetį. Teko skaityti spaudoje, kad Klaipėdos region1 paliko apie 250 tūkst. gyventojų. Žinoma, tai daug, bet yra ir pozityvių migracijos aspektų.
Jauni žmonės vyksta ten, kur yra galimybės, tad jei sukurtumėte galimybes, padėtis keistųsi. Galimybės – tai ne tik darbai. Ką jaunos poros gali veikti mažesniuose Lietuvos miestuose pabaigę darbo dieną? Kokios aktyvaus laisvalaikio, pramogų, sporto galimybės? Šie dalykai daugiau nei 25-metus buvo primiršti ir nesuskubta rūpintis gyvenimo kokybės kėlimu. Visos pastangos buvo nukreiptos į ekonomikos plėtrą, bet ne į jaunosios kartos gyvenimo kokybės gerinimą. Juk ji šiuo metu yra didžiausiais šalies vystymosi potencialas.
Šalies gebėjimas įsilieti į globalią rinką, tapimas strategiškai svarbiu tiltu tarp Rytų ir Vakarų bei gyvenimo kokybės gerinimas savo žmonėms – trys patys svarbiausi dalykai, kurie padėtų sustiprėti Lietuvai.
Esama didelės konkurencijos tarp Paryžiau ir Frankfurto, kuris iš miestų taps finansų centru po „Brexit“, bet juk ir Vilnius turi puikiai galimybes: šiandien jau nereikia sėdėti Londono finansų centre, pakanka įsijungti kompiuterį ir gali tvarkyti reikalus su partneriais Indonezijoje.
– Ar šiuo dienų goepolitikos kontakste Baltijos šalių regionas – saugus?
– Niekas nėra visiškai saugus. Pateiksiu pavyzdį iš Izraelio ir Palestinos konflikto: Izraelis nuolat kartoja, kad rūpinasi šimtaprocentiniu saugumu, tačiau palestiniečiai atsako: „Šimtaprocentinis saugumas vienoje pusėje reiškia visiška saugumą kitai pusei“. Nemanau, kad jums reiktų rūpintis dėl Rusijos, labai abejoju, kad ribos būtų peržengtos. Žinoma, niekuo negalime būti tikri, kartais aplinkybės klostosi blogai, o žmonės išprotėja, bet kai kalbama apie visus faktorių visumą, nepanašu, kad Lietuvoje galėtų pasikartoti Ukrainos scenarijus. Pragmatiška ir neprovokatyvi politika, savo užnugaryje turint NATO paramą – padėtų išvengti ekstremalaus įvykių scenarijaus.