Darbuotojams reikia ir pinigų, ir pramogų, ir draudimo, bet labiausiai – gerų žodžių

 

Ne visada pinigai yra pati geriausia darbuotojų motyvavimo priemonė. Bet juk ir jos reikia. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne visada pinigai yra pati geriausia darbuotojų motyvavimo priemonė. Bet juk ir jos reikia. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-06-28 16:40

Tyrimais įrodyta, kad lietuvius pakeltas atlyginimas motyvuoja tik pirmus tris mėnesius. Akivaizdu, šalies darbdaviai turi ieškoti alternatyvių darbuotojų motyvavimo metodų.

PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta įmonių apklausa atskleidė, kad vieną populiariausių nefinansinių darbuotojų motyvacijos priemonių Lietuvoje yra pramogos – šventės, renginiai, išvykos.

Paskatą darbuotojams suteikia ir švietimas: kursai, mokymai, kvalifikacijos kėlimas. Paaiškėjo, kad šias priemones atitinkamai taiko 59 proc. ir 35 proc. šalies įmonių.

Vis dėlto didžiauisą paklausą turi darbuotojo draudimas, kuri neša naudą tiek pačiam žmogui, tiek įmonei. 

„Tyrimo rezultatai aiškiai parodė, kad darbuotojų motyvaciją darbdaviai dažniau sieja su renginiais, mokymais ir išvykomis.

Vis dėlto jau kurį laiką stebime tendencingus pokyčius. Lietuvoje nuosekliai didėjant atlyginimams, auga ir darbdavių dėmesys alternatyvioms darbuotojų skatinimo priemonėmis, tarp jų – ir draudimui. Vis daugiau įmonių iniciatyvų yra nukreipta į darbuotojo lojalumo skatinimą ir gerovės šeimai kūrimą – auga draudimo paklausa, kai apdraudus darbuotoją, labai platus apsaugų draudimas galioja ir visai jo šeimai.

Pastebime dar ir tai, kad vis labiau draudimo paslaugomis pradeda domėtis vietinis verslas – anksčiau pagrindiniai motyvacinių draudimo paslaugų pirkėjai buvo tarptautinės įmonės“, – įžvalgomis dalijosi „PZU Lietuva gyvybės draudimas“  verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas. 

Jo teigimu, didžiausius draudimo privalumus jaučia darbuotojas. Nors jis pats finansiškai nieko neinvestuoja, jo vardu kaupiamos lėšos. Be to, didžiulis privalumas yra tai, kad nelaimės atveju, darbuotojas galėtų būti ramus dėl savo ir šeimos gerovės – draudimas padengtų patiriamus nuostolius, padėtų išgyventi sunkiu laikotarpiu.

Žvelgiant iš verslo pusės, ši motyvacinė priemonė irgi neša dvigubą naudą: kaip parodė tyrimas, pati svarbiausia draudimo nauda įmonei susijusi su galimybe išreikšti rūpestį darbuotojui, kai to labiausiai jam reikia; taip pat, darbuotojų draudimas prisideda ir prie socialiai atsakingos ir besirūpinančios savo darbuotojais įmonės įvaizdžio gerinimo.  

Tyrimo duomenimis, šiuo metu draudimą kaip darbuotojų skatinimo priemonę naudoja du trečdaliai įmonių. Dažniausiai yra naudojamas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (57 proc). Taip pat apie trečdalis įmonių naudoja darbuotojų sveikatos draudimą (32 proc) bei darbuotojų gyvybės draudimą (28 proc).

Tendenciją, kad draudimo, kaip motyvacinės priemonės, poreikis ateityje augs, atspindi tai, kad pusė apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų mano, kad gyvybės draudimas yra tinkama darbuotojų skatinimo priemonė (taip teigia 52 proc. respondentų).

Beveik penktadalis įmonių ateityje svarstytų drausti savo darbuotojus.

Tyrimas parodė, kad įmonės už darbuotojo gyvybės draudimą vidutiniškai sutiktų mokėti beveik 44 Eur per mėnesį. Pasak A. Zatulino, paprastai tokio dydžio įmoka ir yra. 

Be anksčiau minėtų motyvacinių priemonių (pramogų, švenčių ir draudimo), kitokias motyvacines priemones įvardijo vos keli procentai tyrimo respondentų. Tarp jų minimos: dovanos (paminėjo 8 proc. respondentų), apdovanojimai ir pagyrimai (7 proc. respondentų), abonentai į sporto klubą (5 proc. respondentų), kelionės į darbą apmokėjimas (5 proc. respondentų), elektroniniai prietaisai (4 proc. respondentų), tarnybinis automobilis (3 proc. respondentų).  

Tyrimą atliko tyrimų bendrovė „GFK“, šių metų kovo mėnesį.

Tyrimo metu apklausta 310 Lietuvos įmonių (233 įmonės, turinčios 20–99 darbuotojus, ir 77 įmonės, turinčios daugiau nei 100 darbuotojų). Respondentai apklausti telefonu, dažniausiai tai buvo įmonių vadovai arba personalo vadovai. Daugiausiai įmonių apklausta Vilniuje (39 proc.), taip pat apklaustos įmonės, įsikūrusios Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.